Deimanto Narkevičiaus 3D monumentai
Šiuo­lai­ki­nio me­no kū­rė­jo Dei­man­to Nar­ke­vi­čiaus par­oda „Dė­mės ir įbrė­ži­mai“ iki va­sa­rio 25 die­nos vei­kia Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je (NDG). Di­džio­jo­je eks­po­zi­ci­jos sa­lė­je ro­do­mi pen­ki au­to­riaus fil­mai at­mi­ni­mo ir me­mo­ria­lų te­ma, iš ku­rių du su­kur­ti 3D for­ma­tu. „Neišt­ver­siu ne­pa­sa­kęs, kad jų tu­ri­nys ga­li pa­tik­ti, ga­li ne­pa­tik­ti, bet tai yra du pir­mi lie­tu­viš­ki ste­reos­ko­pi­niai fil­mai“, – pri­sta­ty­da­mas par­odą pa­brė­žė me­ni­nin­kas.

Pirmąkart 3D filmai rodomi ne kino teatro salėje, o galerijoje. Ekspozicijos erdvė užtamsinta. Juodą kubą suprojektavo parodos architektas Gintaras Kuginis. Jis yra ir NDG pastato rekonstrukcijos autorius.

„Ši medžiaga man priminė laisvės pliūpsnį, neįtikimą žmonių drąsą atsiskirti nuo dominuojančio politizuoto, pilko gyvenimo.“

Sovietinių skulptūrų atsikratymas

Vieną juostų – „Aplankant Soliarį“ – galima žiūrėti stovint balkone, iš kurio nusileidžiama į pagrindinę salę. Iš čia geriausiai matyti ir parodos panorama. „Tai ne retrospektyvinė ekspozicija, o projektas, skirtas tam tikroms temoms, – viešosioms erdvėms įprasminti, atminimui įamžinti, jam vertinti. Žinoma, tai diskusijų objektas, pastaruoju metu vėl iškilęs į viešumą“, – kalbėjo menininkas.

2016 metais sukurta D. Narkevičiaus juosta „20.07.2015“ įvertinta Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje. Tuo metu menininkas dokumentavo, kaip nuo sostinės Žaliojo tilto nukeliamos sovietinės skulptūros. Anksčiau jo filmą „Kartą XX amžiuje“ (2004), kuriame rodoma, kaip iš Lukiškių aikštės šalinamas Lenino paminklas, įsigijo Niujorko modernaus meno muziejus (MoMa).

„Šios temos mano kūryboje – jau 25 metus. Tai irgi darė įtaką renkantis kūrinius parodai, – sakė Deimantas. – Yra daug projektų, kuriuose stebimas viešasis interesas. Aš to nedariau. Ir „20.07.2015“ pradėjau filmuoti dar nežinodamas, kokia bus visuomenės reakcija į skulptūrų nukėlimą.“

Roko operos premjera

Naujausia ir taip pat 3D juosta – apie Andrew Lloydo Webberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pastatymą sovietmečiu. Filmo pavadinimas – „Dėmės ir įbrėžimai“ – padiktavo ir parodos pavadinimą.

1971 metais roko operą Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) statė kompozitorius Kęstutis Antanėlis, iš klausos nusirašęs partitūrą.

Ji buvo pirmąkart pastatyta Europoje ir antrąkart – pasaulyje. Daugumą operos veikėjų įkūnijo studentai. Žiūrovai vos tilpo į Dailės instituto aktų salę, kai kurie sėdėjo ant palangių, būriavosi už durų. Vėliau pasirodymas buvo pakartotas Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).

„Kurdamas kalbėjausi su žmonėmis, kurie dalyvavo tame renginyje. Sovietmečio terpėje šis pastatymas buvo reiškinys. Dalyvavusiesiems – dešimtmečio įvykis, kuris baigėsi Romo Kalantos susideginimu Kaune, – pasakojo D. Narkevičius. – Ši medžiaga man priminė laisvės pliūpsnį, neįtikimą žmonių drąsą atsiskirti nuo dominuojančio politizuoto, pilko gyvenimo. Net ir šiandien tai būtų radikalu.“

Peržiūrint ankstesnius filmus

NDG galima peržiūrėti ir ankstesnius menininko darbus. Jie rodomi nedažnai. „Kaimietis“ (2002) – du intymūs vienas kito nepažįstančių žmonių monologai. Vienas jų – jaunas skulptorius, susiruošęs išvažiuoti iš savo šalies, kita herojė – ką tik išvykusi studentė. Pats D. Narkevičius sostinės Dailės akademijoje baigė skulptūros studijas.

Filme „Aplankant Soliarį“ (2007) autorius dar sykį grįžta prie „Soliario“ – fantastinio Stanislawo Lemo romano apie atminties šmėklas, kurias kuria atoki planeta Soliaris ir kuri veikia kosminėje stotyje gyvenančius mokslininkus. Aktorius Donatas Banionis čia dar kartą suvaidino astronautą Krisą Kelviną.

„Aplankant Soliarį“ – Deimanto Narkevičiaus pasivaikščiojimas su aktoriumi Donatu Banioniu.

„Nesprogusios bombos poveikis“ (2008) – juosta fikcija, kurioje inscenizuotas atominės raketos paleidimas iš Lietuvoje esančios apleistos sovietinės raketų bazės.

Ji buvo uždaryta praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Raketos paleidimo inscenizaciją atlieka rusų kariškis Jevgenijus Terentjevas. Jis detaliai prisimena komandas, nors raketos jau nebėra.

Utopija ir monumentai

Parodos „Dėmės ir įbrėžimai“ kuratorė, NDG vadovė Lolita Jablonskienė ieškojo sąsajų su kita ten pat veikiančia lenkų architekto Oskaro Hanseno paroda.

„Jas abi vienija utopijos, atminimo, monumentų temos. O. Hansenas – mąstytojas, modernios miesto architektūros ir idealios žmogaus gyvensenos kūrėjas. D. Narkevičiaus paroda – kaip atminimo ir ateities vizijos įkūnijimas. Tikėtina, jog žiūrovas dėl 3D pajus tą nuolatinį realaus ir virtualaus susipynimą mūsų kasdieniame gyvenime bei sąmonėje“, – svarstė L. Jablonskienė.

Filme „20.07.2015“ autorius įamžino, kaip nukeliamos sostinės Žaliojo tilto skulptūros.

D. Narkevičiaus filmų turi įsigiję didieji pasaulio muziejai, tarp jų – Varšuvos modernaus meno muziejus. Lenkija šiemet taip pat minės valstybės atkūrimo šimtmetį. NDG nuolatinėje ekspozicijoje dar galima pamatyti D. Narkevičiaus batus, pripiltus druskos („Per ilgai ant paaukštinimo“, 1994). 2001 metais menininkas atstovavo Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.

Dėmės ir įbrėžimai

Kaip sakė D. Narkevičius, organizuoti šią parodą buvo iššūkis, pirmiausia – technologinis. „Tokio masto parodų Lietuvoje rengiama nedaug, todėl ją kuriant ir įgyvendinant kilo azartas.

Ypač norėčiau paminėti operatorių Audrių Kemežį, su kuriuo dirbame nuo pat jo studijų pradžios, garso inžiniečių Sigitą Motorą, G. Kuginį. Už to paprasto vaizdo slepiasi daug žmonių. Be jų pagalbos, bendradarbiavimo nebūtų pavykę įgyvendinti minėtų ar naujų projektų. Visų pavardės užrašytos titruose“, – aiškino parodos autorius.

Ankstesnis Deimanto Narkevičiaus filmas apie Lenino paminklo pašalinimą iš Lukiškių aikštės išgarsino menininką.

Paklaustas apie savo vaidmenį (dokumentininko, stebėtojo, interpretatoriaus?), pašnekovas pabrėžė: „Vizualusis menas – plati sąvoka, joje telpa kino istorija ir visokios patirtys.

Dėmės ir įbrėžimai referuoja ne tik apie mechanines kino juostos savybes, bet ir apie žmogaus gyvenimą. Vis dėlto atmintyje yra dėmių, kurių prisiminti nenorime, įbrėžimai – emocinės patirtys. Tai bendra mums, visuomenei, valstybėms ir tautoms.“