Būsime kaip paukščiai, skraidantys kur panorėję
Gruo­džio 29-osios va­ka­rą Val­do­vų rū­muo­se Vil­niu­je vėl skam­bės ba­ro­ko mu­zi­ka. Sa­vo prog­ra­mą pa­va­di­nę „Vir­tuo­zai iš Mag­de­bur­go: Hände­lis ir Te­le­man­nas“, tarp­tau­ti­nio se­no­sios mu­zi­kos an­samb­lio „Can­to Fio­ri­to“ na­riai siū­lo mė­gau­tis Geor­gu Fried­ri­chu Haen­de­liu ir at­ras­ti jo še­šė­ly­je ne­pel­ny­tai at­si­dū­ru­sį kraš­tie­tį Geor­gą Phi­lip­pą Te­le­man­ną.

Magdeburgo kunigaikštystė melomanams padovanojo du garsius vėlyvojo baroko kompozitorius. G. F. Haendelį išgarsino operos, oratorijos, himnai ir koncertai. Jis buvo ir muzikos, ir dramaturgijos genijus.

Savo ruožtu G. Ph. Telemannas XIX amžiuje iš esmės buvo pamirštas. Šiandien jis laikomas ne tokiu svarbiu kaip tėvynainis. Nepelnytai. 1721 metais G. Ph. Telemannas buvo net penkių garsiausių Hamburgo bažnyčių muzikos vadovas. Galbūt šios pareigos ir bus jį įkvėpusios parašyti daugiau kaip tūkstantį sakralinių kantatų. G. Ph. Telemannas yra bene pats produktyviausias visų laikų kompozitorius. Jis turėjo multiinstrumentininko talentą, todėl galėjo kurti specifinę muziką įvairiausiems muzikos instrumentams.

Dvi mažosios operos

Per koncertą ansamblis „Canto Fiorito“ atliks ryškiausius šių dviejų genijų kūrinius balsui, išilginėms fleitoms, violai da gamba ir klavesinui. Taip pat atskleis XVIII šimtmečio muzikai būdingą vokalinį ir instrumentinį virtuoziškumą.

Klausytojų akivaizdoje į sceną žengs viena „Canto Fiorito“ įkvėpėjų mecosopranas Renata Dubinskaitė, ansamblio meno vadovas išilginės fleitos meistras brazilas Rodrigo Calveyra, violos da gamba virtuozas argentinietis Juanas Manuelis Quintana ir vargonininkas, klavesinininkas iš Italijos Davide Pozzi.

Kai įgimtas lotynų temperamentas susitinka su baroko muzika, joje glūdinčiais efektais, atsiranda nuostabus sprogstamasis mišinys.

Klausytojai išgirs dvi kantatas ir instrumentinių kūrinių programą. Kantata – vokalinis žanras, panašus į ariją ar dainą. Tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad turi temą ir siužetą, panašiai kaip opera. Dažniausiai kantata yra nedidelis kūrinys, kurį sudaro kelios arijos, siejamos rečitatyvų. „Kitaip tariant, kantatą galima vadinti mažąja opera. Per mūsų koncertą bus atliekama kantata, skirta vienam balsui“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R. Dubinskaitė.

G. F. Haendelio „La Lucrezia“ neabejotinai pati ekspresyviausia jo kantata balsui su basso continuo (boso linija užrašyta skaitmenimis, žyminčiais akordus, o bosą groti gali ir vienas instrumentas, ir keli). Šiuo atveju basso continuo komandą sudarys klavesinas, vargonai ir viola da gamba.

„La Lucrezią“ sudaro kelios arijos ir penki rečitatyvai, jais išsakomas siužetas ir visa emocijų kaita. Kantata trunka apie 20 minučių. Kūrinys išsiskiria dramatizmu ir eksperimentiniu muzikos pobūdžiu. „Kompozitorius stebina disonansų, šuolių drąsa ir gana radikaliai reiškiamomis emocijomis“, – tvirtino dainininkė.

Į sceną žengs viena „Canto Fiorito“ įkvėpėjų mecosopranas Renata Dubinskaitė ir ansamblio meno vadovas išilginės fleitos meistras brazilas Rodrigo Calveyra.

Susitikimas su draugu

G. Ph. Telemanno kantata „Siela, išmok save pažinti“ – kitokio braižo, sakralinė. Ją sudaro kelios arijos ir rečitatyvas. „Tačiau gražiausia, kad balsą joje nuolat lydi išilginė fleita. Toks „duetas“ sukuria angelišką, dangišką skambesį. Fleita virtuoziškai raito melodijas tarsi virš balso“, – pasakojo R. Dubinskaitė.

Pašnekovės teigimu, kantata skatina suvokti, kad žmogaus galimybės šiame pasaulyje labai suvaržytos. Jis lyginamas su jaunu paukšteliu, kuris dar tik mokosi skraidyti. Mosuoja, vasnoja sparneliais, tačiau tie dar per silpni. Lygiai taip ir žmogui šiame pasaulyje uždėtos aiškios ribos. „Tačiau, sakoma kantatoje, kai susitiksime su Dievu, visos ribos išnyks. Būsime paukščiai, kurie gali skraidyti kur panorėję. „Todėl net ir mirtį aš pasitiksiu džiaugsmingai, kaip savo brangų draugą. Nes tai vieta, kur tampu beribis“, – dainuojama kantatoje“, – baroko poezijos žavesį perteikė R. Dubinskaitė.

Vargonininkas ir klavesinininkas iš Italijos Davide Pozzi.

Trauks jausmų esenciją

Kita programos dalis – instrumentinė, tačiau ne mažiau įspūdinga. Skambės įvairioms instrumentų sudėtims rašyti baroko genijų kūriniai. „Per koncertą muzikuosiantys atlikėjai – fantastiški. Kiekvienas yra savo instrumento virtuozas Europos ar net pasaulio mastu. Muzikai tikrai nestigs temperamento, nes mano scenos partneriai – brazilas, argentinietis ir italas. Kai įgimtas lotynų temperamentas susitinka su baroko muzika, joje glūdinčiais efektais, atsiranda nuostabus sprogstamasis mišinys. Šie virtuozai sugeba iš muzikos ištraukti pačią jausmų esenciją“, – teigė mecosopranas.

G. Ph. Telemannas ant vokiečių muzikos pjedestalo stovi kiek atokiau nuo G. F. Haendelio ir Johanno Sebastiano Bacho. Tačiau nustumtojo kūrybos kraitis toks neaprėpiamas, kad tik nedaugelis mato išsamų jo vaizdą, žino tikrąją vertę. „Išties dera šį kompozitorių labiau pažinti. Galbūt jo pripažinimo metas dar tik ateina“, – svarstė R. Dubinskaitė.