Baltijos gitarų kvartetas pažers baroko jausmingumo ir roko energijos
Bal­ti­jos gi­ta­rų kvar­te­tas rugp­jū­čio 21 die­ną kvie­čia į in­tri­guo­jan­čią ke­lio­nę po skir­tin­gas epo­chas bei sti­lius. Pa­sak vie­no iš ko­lek­ty­vo na­rių, Zig­mo Če­pu­lė­no, nors kon­cer­to pa­va­di­ni­mas „Ba­rock!“ su­fle­ruo­ja ro­ko ir ba­ro­ko sti­lis­ti­kos do­mi­na­vi­mą, pub­li­kos lau­kia daug di­des­nė žan­rų bei sti­lių įvai­ro­vė.

Klausytojai barokinėje Šv. Kotrynos bažnyčioje (19 val.) išgirs flamenko, balkanų, brazilų folko, džiazo bei jau minėtus roko ir baroko stilius. Koncerte prie kvarteto – Z. Čepulėno, Sergejaus Krinicino, Sauliaus S. Lipčiaus, Chriso Ruebenso prisijungs dar du puikūs muzikantai: bosistas Vytis Nivinskas ir multiinstumentininkas Saulius Petreikis.

„Tai mus smarkiai įkvepia, nes prie kvarteto skambesio (kurį vis tobuliname ir „šlifuojame“) prisideda visai kiti garsai, idėjos. Gauname įdomią, retai pasitaikančią kombinaciją“, – apie artėjantį koncertą Kristupo vasaros festivalyje pasakojo Z. Čepulėnas.

Koncertą kvartetas pradės prancūzų baroko kompozitoriaus Josepho Nicolaso Pancrace Royer kūriniu „Le Vertigo“ („Svaigulys“). Pasak Z. Čepulėno, nors kūrinys iš baroko epochos, tačiau savyje turi nemažai roko muzikai būdingų savybių – didžiulę energiją, kurią kuria ritmingi, kalantys žemų akordų rifai ir gan trumpos melodinės frazės, solo aukštuose registruose, kas taip būdinga „trash metal“ muzikos stiliui.

Kitas programos kraštutinumas – kvarteto nario Chriso Ruebenso „I‘ll guess I‘ll sleep on it“. Atmosferiškas, modernus, neriantis jau į „post-rock“ stilistiką, kuriai būdingas eksperimentinis požiūris į garsą, kūrinio struktūrą, minimalizmas. Koncerte skambės ir gerai pažįstamas Antonio Vivaldi barokas, roko grupių „Metallica“, „The Who“ kūryba. Taip pat, nenuspėjamos S. Petreikio bei V. Nivinsko improvizacijos.

Saulius S. Lipčius atviravo, kad labiausiai norisi klausytoją pakylėti virš kasdienybės. „Jei publikoje yra bent keli žmonės, kurie po koncerto išeina praturtėję dvasiškai, nustebę, įkvėpti, su atsiradusia šypsena ar užplūdusiomis naujomis emocijomis – koncertas pavykęs“, – sakė jis.

14 metų kartu grojantys muzikantai įsitikinę, kad juos jungia jų skirtingos asmenybės. „Manau, kvartetas gyvuoja dėl to, jog esame keturios gan skirtingos asmenybės. Kiekvienas turi savo požiūrį ir supratimą. Su metais išmokome į tai žvelgti pozityviai, – sakė Z. Čepulėnas. – Skirtumai greičiau papildo mus nei trukdo. Be to, per tiek metų jau išmokome šiek tiek geriau klausytis ir girdėti vienas kitą, jausti niuansus, subtilybes, be kurių geras kamerinis muzikavimas neįmanomas. Be abejo, mus jungia aistra tam, ką darome. Kiekvienas iš mūsų turime savo mėgstamą muziką, skirtingą skonį, kuris labai padeda sudarant programas, renkantis kūrinius, aranžuojant ir t.t. Tai įkvepia dirbti toliau, nes ne visada žinai, ko gali tikėtis.“