Baletas + opera: mandarinas Mėlynbarzdžio pilyje
Du vie­na­veiks­miai veng­rų kom­po­zi­to­riaus Be­la Bar­to­ko kū­ri­niai daž­niau­siai ro­do­mi nu­sis­to­vė­ju­sia tvar­ka: pir­ma gro­ja­ma ir dai­nuo­ja­ma ope­ra „Her­co­go Mė­lyn­barz­džio pi­lis“, po to šo­ka­mas ba­le­tas „Ste­buk­lin­gas man­da­ri­nas“. Lie­tu­vo­je jie bus ro­do­mi at­virkš­čia tvar­ka. Rug­sė­jo 28 die­ną – pir­mo­ji 99-ojo Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to tea­tro (LNOBT) se­zo­no prem­je­ra.

Pirmoji „Stebuklingo mandarino“ premjera įvyko 1926 metų lapkritį Kelne, Vokietijoje. Naujasis kūrinys sukėlė didžiulį skandalą ir Kelno meras nurodė tuoj pat jį uždrausti. Kompozitoriui esant gyvam pantomimos baletas nebebuvo statomas ir dažniau atliktas kaip koncertinė siuita.

„Olesia Šaitanova dažniausiai šoka Miegančiąją gražuolę, Snieguolę. Čia jai teko anaiptol ne pasakiškas personažas.“

Pats B. Bartokas stebėjosi: „Stebuklingas mandarinas“ primena rytietišką pasaką. Kas kelia tokį nepasitenkinimą?“ Tačiau cenzoriams pasakos siužetas bylojo apie moralinį didmiesčio ištvirkimą. Trys vyrai priverčia merginą parsidavinėti. Atsistojusi prie lango ji vilioja vyrus, kai tarpduryje pasirodo aistros apimtas mandarinas – pasiturintis kinas.

„Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ – 1911 metais parašyta vienintelė šio kompozitoriaus opera. Ją B. Bartokas dedikavo žmonai Martai Ziegler. Libretas sukurtas pagal žinomą Charleso Perrault pasaką apie Mėlynbarzdį ir jo žmoną Juditą, bandančią atrakinti septynis vyro pilies kambarius. Didelę įtaką kompozitoriui darė studijuota Transilvanijos tautosaka, todėl iki šiol Mėlynbarzdžio pilis neretai vaizduojama kaip Drakulos pilis.

Patikrina ir virtuozus

„Spektakliai – tikrai ne vaikams, nors pavadinimai gali suklaidinti niekada jų negirdėjusį klausytoją, – sakė LNOBT muzikos vadovas Robertas Šervenikas. – Didelis džiaugsmas prisiliesti prie šios muzikos, seniai norėjau, kad abu kūriniai būtų pastatyti teatre. Jie skirtingi, nors juos skiria tik dešimt metų. Muzikos kalba moderni, sudėtinga, reikalauja virtuoziškumo ir viso ansamblio girdėjimo. Tiek B. Bartoko opera, tiek baletas – nuostabi simfoninė dramatinė muzika – bus ryškus įvykis Lietuvos scenoje.“

R. Šervenikas įsitikinęs: B. Bartoką ir jo kolegas rašyti skatino Igorio Stravinskio šedevrai. Be to, tuo metu menininkai domėjosi Rytų kultūra. „Nepaprastą įspūdį darė Maurice‘o Maeterlincko dramos. Tų pačių temų ėmėsi tiek literatūros meistrai, tiek kompozitoriai. Šie, priklausomai nuo jų talento, skirtingai interpretavo siužetus. O B. Bartoko talentas niekam nekelia abejonių“, – toliau kalbėjo muzikos vadovas.

Ir visgi šie vengrų kompozitoriaus kūriniai nebuvo dažnai atliekami. Tik vėliau, po autoriaus mirties, kiekvienas teatras juos įtraukė į savo repertuarą. Iki šiol žavimasi sudėtingomis partitūromis, jomis išbandomas orkestro meistriškumas.

„Galėčiau ilgai kalbėti apie tai, kas jungia du kūrinius – tai meilė. Judita įsimyli hercogą ir beatodairiškai seka paskui jį į tamsią pilį. Savo meile ji siekia pakeisti jį, įleisti šviesos į Mėlynbarzdžio pasaulį. O Stebuklingas mandarinas yra stebuklingas ir nenugalimas tol, kol jame dega aistra – jo neįmanoma nužudyti“, – siužetus nupasakojo R. Šervenikas.

Mandarinas – „Prisukamas apelsinas“

Spektaklio režisierius – vengras Csaba Kaelis. Choreografiją kuria LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras. „Kūrinius nusprendėme parodyti neįprasta tvarka: pirma baletą, paskui – operą. Mandarinas yra tas pats žmogus, kaip ir Mėlynbarzdis. Mirdamas jis tarsi permąsto savo gyvenimą. Taigi opera – lyg jo ankstesnio gyvenimo blyksnis“, – spektaklio sumanymą paaiškino K. Pastoras.

Jo teigimu, B. Bartoko partitūra yra viena geriausių, parašytų baletui. „Muzika veržli, brutali, pilna konfliktų. Pradėjęs statyti choreografiją trims blogiukams prisiminiau filmą „Prisukamas apelsinas“. Šis baletas skirsis nuo tų, kuriuos anksčiau esu pastatęs šiame teatre, – svarstė choreografas. Ir pridūrė: – Artistai turi būti ne vien fiziškai pasirengę, o ir suvaidinti dramą. Tai bus iššūkis trupei, pratusiai prie klasikinio baleto repertuaro. Pavyzdžiui, Olesia Šaitanova dažniausiai šoka Miegančiąją gražuolę, Snieguolę. Čia jai teko anaiptol ne pasakiškas personažas. Džiaugiuosi, kad po sunkios traumos į teatrą grįžta balerina Greta Gylytė.“

K. Pastoras gyrė ir kūrybinę komandą: spektaklio kostiumų dailininkę Tatyaną van Walsum, su kuria yra jau ne kartą drauge dirbę, šviesų dailininką Marcą Heinzą, vaizdo projekcijų autorių Mikolajų Molendą. Scenografas – Lenkijoje gyvenantis slovakas Borisas Kudlička. „Nors abu esame iš to paties krašto, dar nebuvome susitikę. O jis sukūrė scenovaizdžių „Metropolitene“, „Covent Garden“, Vienos operoje, – vardijo teatralas. – Džiaugiuosi galimybe pirmąkart kartu dirbti Vilniuje. Man paliko įspūdį moderni B. Kudličkos scenografija.“

Pramoko vengrų kalbos

Lietuvoje vieši bosas iš Vengrijos Krisztianas Cseras, jis atliks hercogo Mėlynbarzdžio partiją. Vaidmuo – ne solisto debiutas „Hercogo Mėlynbarzdžio pilyje“. „Man tai jau – 27-asis „Mėlynbarzdis“. Šiemet spektaklis – ypatingas, nes nuo pirmos jo premjeros Vengrijoje 1918 metų gegužę praėjo 100 metų, – skaičiavo K. Cseras. Ir juokavo: – Ne viena opera pastatyta Europoje, viena – Kinijoje. Kūrinys – tarptautinis, universalus. Juk vyrai ir moterys dažnai nesutaria tarpusavyje.“

Vengrų kultūra yra vienas esminių šio spektaklio motyvų. Todėl operą atliks K. Cseras ir jo kolegė, tautietė Andrea Szanto. O lietuvių solistams buvo būtina pramokti vengrų kalbos. Mokyti Inesos Linaburgytės ir Liudo Mikalausko buvo atvykusi pedagogė iš Vengrijos. „Ji perteikė daug svarbios informacijos apie kūrinio vokalinį atlikimą ir tradicijas. Svarbi tiek vengrų kalba, jos tarimas, tiek pažodinis operos vertimas, taip pat – muzikinė kalba, intonacijos ir atlikimas“, – pabrėžė R. Ševrenikas.

Vienaveiksmio baleto ir vienaveiksmės operos vengrų kalba „Stebuklingas mandarinas / Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ premjera – rugsėjo 28 ir 29 dienomis LNOBT.