Artėja „Sengirės“ premjera: įamžinti gerą kadrą prireikdavo kelerių metų
Ko­vo pa­bai­go­je Lie­tu­vos au­di­to­ri­jai po dau­giau nei 10 me­tų kū­ri­mo pri­sta­to­mas an­tra­sis Min­dau­go Su­rvi­los do­ku­men­ti­nis fil­mas „Sen­gi­rė“. Tai lė­tas, poe­ti­nis ir vaiz­di­nis pa­sa­ko­ji­mas apie se­niau­sius Lie­tu­vos miš­kus ir jų gy­ven­to­jus.

Čia nėra užkadrinio balso, kuriuo žiūrovui aiškinama tai, ką jis mato ekrane. Ką tik viešai pasirodžiusiame plakate taip pat užminama daugiau mįslių, nei duodama atsakymų. „Sengirės“ kūrėjai stengiasi suteikti žiūrovui malonumą pačiam atrasti ir patirti šį filmą.

Kurtinys nužvelgia savo valdas.Kadras iš filmo

Talentingos dizainerės Mažvydės Kokanauskienės sukurtame „Sengirės“ plakate dėmesį kausto didinga kurtino fotografija. Atidžiau įsižiūrėjus, jo akyse matomas ir žmogaus atvaizdas. Filmo kūrėjai teigia, kad žmogaus linija dokumentiniame filme apie senuosius Lietuvos miškus jiems atrodė neišvengiama.

„Šiame filme tik labai mažą dalį yra rodomas žmogus. Iš pažiūros, viską valdo miškas, tačiau „Sengirė“ yra apie žmones. Juk ją ir kūriau žmonėms, tad, iš dalies, žmogus filme atsirado natūraliai. Bent jau man taip atrodo“, – aiškino filmo režisierius M. Survila.

Pagrindiniu plakato herojumi kurtinys pasirinktas dėl to, kad tai vienas „personažų“, kuriuos režisierius norėjo užfiksuoti vos pradėjęs mąstyti apie filmo idėją. „Sengirėje“ žiūrovai išvys ir unikalius, ir aistringus kurtinių tuoktuvių ritualus. Kurtiniai, kaip ir daugelis sengirių gyventojų, bijo žmogaus, todėl įamžinti jų veiklas buvo įmanoma tik režisieriui tampant visiškai nematomam.

„Ateidavau į tuoktavietes anksčiau nei patys kurtiniai, slėpdavausi prieš mėnesį pastatytoje palapinėje ir tiesiog kantriai laukdavau. Svarbiausia buvo nejudėti, nes bet koks garsas miško tyloje nuskambėdavo daug garsiau ir galėdavo išgąsdinti kurtinius. Nejudėdamas išgulėdavau iki 13 valandų, paskui reikėdavo kuo tyliau pabandyti apsiversti“, – filmavimo ypatumus pasakoja režisierius.

Palapinė įrengiama gerokai prieš prasidedant tuoktuvėms.Kadras iš filmo

Daugiau detalių apie kurtinių vestuvinius ritualus bei jų filmavimus galite sužinoti oficialioje filmo „Sengirė“ svetainėje.

Intensyviausiai kurtinių tuoktuvių ritualai vyksta dvi savaites, tad užfiksuoti tuos vaizdus, kuriuos žiūrovai pamatys „Sengirėje“, prireikė ne vienų metų filmavimų.

Filmo plakatas.

Filmui „Sengirės“ kovo 29 dieną bus suteikta garbė uždaryti Vilniaus kino festivalį „Kino pavasaris“. O nuo kovo 30-osios filmas bus rodomas daugelyje Lietuvos kino teatrų.

Trumpai apie filmą

Mindaugas Survila: "Apie 16 valandą jau pradedu laukti ryto".Asmeninio archyvo nuotrauka

Sengir“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik vos apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai ir kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Filmo pasaulinė premjera įvyko didžiausiame ir viename prestižiškiausių tarptautinių dokumentinių filmų festivalių IDFA.

Daugiau informacijos: www.sengire.lt , www.facebooks.com/sengires