Arlekinai iš Kijevo gatvių
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, lai­ki­no­jo­je pop-up sti­liaus ga­le­ri­jo­je (Su­ba­čiaus g. 6) vei­kia šiuo­lai­ki­nio ukrai­nie­čių dai­li­nin­ko Igo­rio Gubs­kio par­oda „Ar­le­ki­nų vi­suo­me­nė“. Su ži­niask­lai­da be­veik 20 me­tų vi­siš­kai ne­bend­rau­jan­tis iš Lu­gans­ko sri­ties ki­lęs me­ni­nin­kas sa­kė, kad pa­ti­ki sa­vo kū­ri­nius eks­po­nuo­ti Lie­tu­vo­je, „kaip svei­kiau­sio­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­je“.

Parodą į Vilnių atvežusi meno kuratorė Eva Bakienė šį dailininką atrado atsitiktinai. „Kai su šeima, vyrui gavus darbo pasiūlymą, prieš dvejus metus atvykome į Kijevą, pradėjau vaikščioti po galerijas, norėdama pažinti Ukrainos meną. Atsirado ryšių, pažinčių. Tuo metu I. Gubskio nebuvau girdėjusi, bet pamatyti jo darbai privačiose kolekcijose, galerijose atkreipė mano dėmesį taip, kad net norėjosi juos pirkti. Aš ilgai stebėjau jo darbus. Kuo toliau, tuo labiau jie man imponavo. Tada pradėjau domėtis, kas jų autorius, – pasakojo E. Bakienė. – Asmeninio smalsumo vedama ieškojau būdų susipažinti su pačiu dailininku. Labai džiaugiuosi, kad pavyko. O mūsų pažinties rezultatas – ši paroda.“

Ukrainietiškasis Sauka

Kaip prisipažino pašnekovė, prieš veždama parodą į Vilnių ji šiek tiek dvejojo. „Egzistuoja nuomonė, kad Lietuvos meno rinka gana konservatyvi. Bet vis dėlto norėjosi parodyti šį vieną paslaptingiausių Ukrainos dailininkų, – teigė parodos kuratorė. – Jis pripažintas, ryškus, kontroversiškas, spinduliuojantis stiprų energijos užtaisą, įžvalgiai pastebintis gyvenimo užribio detales – tai leidžia identifikuoti jį kaip „ukrainietiškąjį Šarūną Sauką“.

Pats dailininkas parodos atidaryme nedalyvavo. Pasak E. Bakienės, 64-erių menininkas, daugelio vadinamas keistuoliu, nori išlikti nematomas, nebendrauja nei su žiniasklaida, nei su darbų pirkėjais, neviešina asmeninio gyvenimo.

Daugumą į Vilnių atvežtų kūrinių sudaro arlekinų portretrai. Yra ir iš garsiųjų serijų – balerinų, napoleonų, šventikų ir žydų. Dailininkas tarptautinio pripažinimo sulaukė anksti. Kai 1990 metais jo darbai pradėti pardavinėti tarptautiniuose aukcionuose, jų įsigijo garsi Maskvos Tretjakovo galerija, Švedijos, JAV, Kanados, Prancūzijos meno galerijos.

Ukrainos dailėtyrininkas Viktoras Fedčyšynas I. Gubskį priskiria contemporary art srovei, tačiau pažymi, kad menininkui kartu artimos ir klasikinės Vakarų Europos bei Rusijos tapybos tradicijos. „Emocinis, psichologinis paveikslų fonas visada palieka erdvės žiūrovui užpildyti jį savo turiniu“, – pabrėžė parodos kuratorė. Jos teigimu, I.Gubskio arlekinai nėra tiesioginiai komedijų dell’arte personažai, jie turi perkeltinę prasmę, surankioti iš atskirų dalių pagal tai, kaip autorius mato pasaulį. „I.Gubskio arlekinai dėvi Napoleono laikų herojų trikampes kepures, kurias autorius „pasiskolino“ iš Francisco Goya'os, – aiškino E. Bakienė. – Apskritai visai ukrainiečio kūrybai būdingos įvairių istorinių laikotarpių reminiscencijos.“

Marginaliniai personažai

I.Gubskiui patinka tapyti marginalinius personažus, esančius už socialinių grupių ribų. „Dideliame bute Kijevo centre menininkas augina iš prieglaudų paimtus 20–30 šunų. Vedžiodamas juos naktimis mėgsta iš arti stebėti Kijevo užribio gyvenimą. Jo paveikslų personažai – gatvės valkatos, elgetos, keistuoliai – dažnai turi istorinių didvyrių, pavyzdžiui, Napoleono, bruožų“, – aiškino meno projektų organizatorė E. Bakienė.

Išskirtinė yra žydų tema I. Gubskio kūryboje. Iš Kijevo į Vilnių atvežtuose garsiuose žydų serijos paveiksluose nėra tragiškos tautos istorijos siužetų. Menininką įkvėpė dabartinio Kijevo gatvėmis vaikštantys žydai ortodoksai. „I. Gubskis drąsiai parenka tokius bruožus ir siužetus, kurie visai nebūdingi tai tautai. Tarkim, paveiksle vaizduojamas žydas su taurele alkoholio. I. Gubskiui patinka žaisti provokuojančiomis detalėmis. Jis mėgsta gaudyti ir vaizduoti ne visuotinai priimtinus šablonus, o tai, ką netipiško yra pastebėjęs, kas jį nustebino“, – taip apie pripažintą dailininką yra rašęs Ukrainos dailėtyrininkas V. Fečyšynas.

Kaip sakė E. Bakienė, iš Lugansko srities – dabartinio karinio konflikto vietos – kilęs I.Gubskis pokalbiuose su Kijevo galerininkais yra išliejęs savo pyktį dėl esamos politinės situacijos, o apie mūsų šalį sakė, kad patiki savo kūrinius eksponuoti Lietuvoje, „kaip sveikiausioje Vakarų Europos šalyje“.

Pravardžiuotas Velaskesu

Parodos kuratorė atkreipė dėmesį į I. Gubskio kūryboje matomas reminiscencijas, ryškią Vakarų Europos, ypač Ispanijos dailininkų F. Goya'os, Diego Velazquezo, Jose de Riberos ir kitų pasąmoninę įtaką. „Matyt, neatsitiktinai I. Gubskis jaunystėje buvo pravardžiuojamas Velaskesu, mat jo gebėjimas paversti natūralius vaizdinius į dažnai labai filosofinius, gilius simbolius vadinamas tiesiog genialiu“, – sakė parodos kuratorė. Dailininko paveikslai pasižymi glotnia tapybos maniera, kuriai įtakos turėjo jo aistra garsaus Rumunijos dailininko portretisto Corneliu Babos kūrybai.

Dailėtyrininkų manymu, trečias I. Gubskio kūrybos įkvėpimo šaltinis – Rusijos tapybos mokykla, ypač Ukrainoje gimusios Rusijos dailininkės Zinaidos Serebriakovos kūryba.

Paveikslų personažai – gatvės valkatos, elgetos, keistuoliai – dažnai turi istorinių didvyrių, pavyzdžiui, Napoleono, bruožų.

Naktis su paveikslu

Paroda „Arlekinų visuomenė“ Vilniuje buvo numatyta rodyti iki spalio 21 dienos. Tačiau, kaip sakė E. Bakienė, žmonės grįžta, sulaukiama mokytojų pageidavimų atsivesti savo mokinius. Todėl nutarta parodą pratęsti dar savaitę: veiks ir paroda, ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Pastaruoju metu sparčiai populiarėjančios pop-up stiliaus galerijos sulaukia vis daugiau gerbėjų dėl savo neįpareigojančios aplinkos (laikinosios parodos gali būti surengtos įvairiose patalpose). Parodų paveikslus galima ir įsigyti. Be to, susidomėjusiems paveikslais ir norintiems pirkti kurį nors darbą, vienai nakčiai leidžiama jį parsivežti namo, kad žmogus galutinai apsispręstų, pasitikrintų, kaip meno kūrinio emocinis krūvis jį veikia.