Apie garsiausią stebuklingąjį paveikslą Lietuvoje
Ju­bi­lie­ji­niams Tra­kų Die­vo Mo­ti­nos me­tams Vil­niu­je, Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je, bir­že­lio 13 die­ną ati­da­ro­ma par­oda pri­sta­to vie­ną anks­ty­viau­sių ir gar­siau­sių ste­buk­lin­gų­jų at­vaiz­dų Lie­tu­vo­je ir jo ger­bi­mo is­to­ri­ją.

Iki rugsėjo 1 dienos veiksianti paroda „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV-XIX a.“ supažindina su šiuo paveikslu, kuris glaudžiai siejasi su mūsų šalies istorija.

Pėsčiomis į Trakus

Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII amžiaus pradžios. 1602 metais Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo.

Padėkos už pergalę Chotino mūšyje procesiją 1622 metais poetiškai aprašė Motiejus Kazimieras Sarbievijus epodžių cikle „Keturios Mergelės Motinos mylios“.

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje bus eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: 7 karūnos, 2 aptaisai, taip pat 2 monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.

Išliko tik viena karūna

Jau 1630 metais minimos šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol. Ji datuojama XVII amžiaus pradžia ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, auksinė, ypač puošni, emaliu, perlais ir brangakmeniais išdailinta Marijos karūna, manoma, buvo dovanota Sapiegų giminės XVII amžiaus pirmoje pusėje.

1677 metais Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 metais nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne yra ne vienas šio garsaus menininko kūrinys.

Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII amžiaus pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai.

Iš Vytauto laikų

Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 metais funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII amžiaus vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII amžiaus pabaigos inventoriai jau nebemini. Seniausia parodoje pristatoma išlikusi šventenybė – XV amžiaus pabaigos-XVI amžiaus pradžios gotikinis pacifikalas, tiksliau, jo dalis – priekinė kryžiaus plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.

Nors fizikiniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis Trakų Dievo Motinos paveikslo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, tačiau gyvas pasakojimas, jog šią ikoną Vytautui padovanojo Didysis Bizantijos imperatorius. Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 metus paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.