Ant Valdovų rūmų bokšto nusileido Mykolas Arkangelas
Val­do­vų rū­mų pie­tų kor­pu­so di­dy­sis bokš­tas pa­si­puo­šė pa­auk­suo­to va­rio vė­trun­ge su My­ko­lu Ar­kan­ge­lu. Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus už­sa­ky­tą de­ko­ro de­ta­lę pa­gal vie­no žy­miau­sių mo­der­nio­sios Lie­tu­vos he­ral­di­kos kū­rė­jų, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­to, dai­li­nin­ko Ar­vy­do Kaž­dai­lio pro­jek­tą pa­ga­mi­no di­zai­ne­ris Vir­gi­li­jus Ma­ka­či­nas.

„Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad XVII amžiaus pradžioje ant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos puikavosi vėtrungė su Mykolu Arkangelu, o Jogailaičių ir Vazų laikais tai buvo itin mėgstamas šventasis. Tad šis išraiškingas architektūrinis elementas sukurtas daugiausia remiantis ikonografija ir analogiškais išlikusiais pavyzdžiais“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

1605 metais žinutę apie Mykolo Arkangelo figūrą ant rūmų stogo ties valdovo kambariu savo svarbiausiame kūrinyje lotynų kalba „Karolomachija“ (Carolomachia) parašė Vilniuje teologiją studijavęs ir žymaus didiko, karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus mūšius išgarsinęs iškilus poetas Laurencijus Bojeris. Žinutėje skelbiama: Kol tu Vilniaus pily kaip varinis sargas budėsi, / Kol tu stovėsi aukštai virš rūmų didžio valdovo / Vėtrunge vėjo lanksčia, sparnus išskleidęs plačiuosius, / Kardu, iškeltu aukštai, grėsmingai grūmodamas priešui, / Niekas pažeist negalės tavo saugomo miesto tvirtybės.

Pasak vėtrungės autoriaus A. Každailio, šią figūrą valdovai visais laikais mėgo tiek dėl simbolinės prasmės, tiek dėl plačios tematikos – Mykolas Arkangelas tarp visų lygiųjų arkangelų yra vyriausias, jis yra karys, Marijos gynėjas, turi daug paralelių su antruoju Lietuvos globėju – Šv. Jurgiu.

„Man, kaip autoriui, remiantis ikonografija ir analogijomis, buvo svarbu, kad šis elementas būtų pats puošniausias pietinėje rūmų fasado dalyje. Kurdamas vėtrungę su Mykolu Arkangelu, siekiau suformuoti tarsi viską apgaubiančią aureolę ir padaryti taip, kad ji skleistų auksinį švytėjimą“, – teigė A. Každailis, taip pat sukūręs ir pagrindinę rūmų ansamblio vėtrungę.

Paauksuota vario vėtrungė su Mykolu Arkangelu beveik baigia šio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos pietų korpuso architektūrinio elemento eksterjero dekorą, taip pat papildo kitus ansamblio elementus, primenančius šimtametę Lietuvos valstybės istoriją ir jos valstybinį statusą, valstybingumo raidą, pabrėžia Vilniaus, kaip galingos istorinės valstybės sostinės, faktą. Eksterjero dekoras iš esmės bus baigtas, kai pietinio fasado vartus papuoš šiuo metu tvirtinamas barokines formas atkartojantis kartušas.

Įspūdinga vėtrungė su Mykolu Arkangelu buvo užsakyta pavasarį ir pagaminta per keletą mėnesių, o visi jos sukūrimo ir pagaminimo darbai kainavo apie 68 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę Valdovų rūmai pasipuošė ir dar vienu architektūriniu dekoro elementu. Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV amžiaus originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje (Vengrija). Tai Vengrijos dovana Lietuvai, šiais metais mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį.