Andriaus Kulikausko žvaigždė neblėsta
Vil­niaus uni­ver­si­te­to pla­ne­ta­riu­mo sa­lė­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą vos til­po mu­zi­kos mė­gė­jai: po žvaigž­dė­tu pla­ne­ta­riu­mo skliau­tu tarp ūkų ir to­li­mų žvaigž­dy­nų vėl ryš­kiai su­spin­do my­li­mo maes­tro And­riaus Ku­li­kaus­ko žvaigž­dė – kom­po­zi­to­rius ir at­li­kė­jas ger­bė­jams pri­sta­tė nau­ją sa­vo dai­nų kom­pak­ti­nę plokš­te­lę „A­tei­na Die­vas“.

Pastarieji daugiau kaip pora metų muzikui buvo sudėtingi – likimas atsiuntė rimtų sveikatos išbandymų. Ir ne vieną, bet kelis. Vieną po kito. Tačiau šiandien maestro apie įveiktą ligą neprimena net kurį laiką naujo įvaizdžio akcentu tapusi kepurė. „Čia žmona taip mano stilių suformavo – rado spintoje, sako, nešiok, čia tau po visų nuotykių“, – su žemaitišku humoru sunkiausią metą prisiminė A. Kulikauskas.

Pastarieji daugiau kaip pora metų kompozitoriui ir atlikėjui Andriui Kulikauskui buvo sudėtingi – likimas atsiuntė rimtų sveikatos išbandymų. Ir ne vieną, bet kelis.

Metrai poezijos knygų

Naujausia A. Kulikausko dainų kompaktinė plokštelė pavadinta poeto Mykolo Linkevičiaus eilėraščio „Ateina Dievas“ antrašte. Nedaug kam žinomo jauno tarpukario poeto tekstą savo dainai muzikas sakė radęs taip pat, kaip ir daugelio kitų savo dainų tekstus. „Paprastai būna taip – prieinu prie savo bibliotekos poezijos lentynų metrų. Taip, būtent metrų, nes suskaičiuoti turimas poezijos knygas vienetais būtų sunkoka – turiu jų labai daug. Kai dar dirbau Filharmonijoje, „Dainos teatre“, tik gavęs algą iš karto lėkdavau į knygyną pirkti poezijos knygų. Taip tie metrai ilgėjo ilgėjo. Tad ir šį eilėraštį ten atradau. Vieną dieną atsiverčiau kažkurį seną „Poezijos pavasario“ leidinį ir šis eilėraštis „užkibo“, nebepaleido“, – prisiminė 66 metų A. Kulikauskas.

Maestro prisipažino, kad neretai tenka ne po vieną kartą vartyti poezijos knygas, kol aptinka eiles, kurioms jaučia galintis suteikti muzikinį skambesį. Jis teigė labai nemėgstantis, kai poetai „išsidirbinėja“: skaitai eilėraštį, du ketureiliai stulpeliai gražūs, jautrūs, ir staiga pasipila tarptautiniai žodžiai – kad tik kuo mandriau. Tada atideda knygelę į šalį ir atsiverčia kitą. „Turiu tarp poetų ir favoritų, vienas jų – Justinas Marcinkevičius, labai muzikalus poetas Jonas Strielkūnas, esu pagal jo eiles parašęs daug dainų. Iš Juozo Erlicko eilėraščių taip pat radosi nemažai mano dainų“, – pasakojo maestro.

Muzikas prisipažino, kad pats būdamas žemaitis nuo Plungės stengiasi dainas rašyti ir pagal žemaitiškus tekstus. Naujoje kompaktinėje plokštelėje yra viena žemaitiška jo daina, sukurta pagal poetės Birutės Lengvinienės eiles. Sakė, yra pasižadėjęs atsiradus progai bent po vieną žemaitišką dainą sukurti kasmet. „Dabar kaip tik leidžiame žemaičių poetų kūrybos leidinuką, tad yra iš ko rinktis“, – pridūrė Andrius.

Muzika ligoninės palatoje

Dalis naujosios kompaktinės plokštelės dainų atsirado tada, kai maestro atkakliai kovojo su klastinga liga. Kaip sakė A. Kulikauskas, net ir sirgdamas jis negalėjo pagalvoti, kad ligoninėje vienintelis prasiblaškymas būtų slampinėjimas koridoriais nuo vienos palatos iki kitos. „Nusileisti į pirmą aukštą, nusipirkti laikraštį ir vėliau jį visą dieną vartyti? Ne. Todėl pasakiau sūnui – sugalvokime ką nors. Jis atvežė man nešiojamąjį kompiuterį, klaviatūrą, o aš užsidėjęs ausines po kelias valandas palatoje grodavau. Sesutė ateidavo, padarydavo lašelinę, sutvarkydavome reikalus ir aš toliau grodavau“, – prisiminė muzikas.

Žemaitiškas būdas į visas užklumpančias problemas A. Kulikauskui leidžia žvelgti pragmatiškai ir optimistiškai. Dabar prisipažino radęs laiko ir savo senesniems kūriniams sudėlioti, natoms išrašyti, o anksčiau tai vis atidėliodavo. „Esu tas batsiuvys, kuris vaikšto suplyšusiais batais. Kolegos Vytauto Kernagio daugiau kaip 100 dainų išrašiau, sudėliojau natas fortepijonui, kad kiekvienoje mokykloje vaikai galėtų ir „Baladę apie Severiutę“ pagroti, padainuoti, ir „Milžinus“. Tris tomus Vyto dainų išleidau natomis, pamažu ir savo dainas taip dėlioju“, – pasakojo muzikas.

Išmoko groti gitara

Vienas iš „Dainos teatro“ kartu su Vytautu Kernagiu kūrėjų dar 2009 metais gavo bardų festivalio „Tai – aš“ apdovanojimą – bendražygio V. Kernagio vardo gitarą. Tada maestro pasakojo savo įspūdžius: „Visiškai to nesitikėjau, tai buvo tikras šokas. Maniau, kad laimės kas nors iš jaunimo. Neįsivaizduoju, kodėl Vyto gitara atiteko būtent man, juk aš – „hipis pensininkas“. Kai buvau išstumtas į sceną jos atsiimti, teko ja groti, o aš juk klavišininkas. Supratau, kad esu įpareigotas mokytis groti šiuo instrumentu.“

Per naujosios savo dainų kompaktinės plokštelės „Ateina Dievas“ sutiktuves planetariumo salėje A. Kulikauskas prisipažino pažadą tesėjęs. Juokavo, jog groja ne taip gerai, kaip kartu su juo per koncertą tai darė gitaros virtuozas Gintaras Šulinskas, tačiau pakankamai gerai, kad sukurtų kelis naujus kūrinius gitarai. Vis dėlto maestro dar nesijaučia drąsus scenoje su šiuo instrumentu, tad paprastai savo kūrinius gitara atlikti patiki kolegoms profesionalams.

Dalis naujosios kompaktinės plokštelės dainų atsirado tada, kai Andrius Kulikauskas atkakliai kovojo su klastinga liga.

A. Kulikauskas prisipažino, kad užklupus ligoms buvo nepaprastai maloniai nustebintas kolegų muzikantų palaikymo. Pernai lapkritį plungiškiai surengė muzikui skirtą paramos koncertą „Būn Tep“, kuriame dalyvavo gausus kompozitoriaus draugų būrys – Petras Vyšniauskas, Neda, Olegas Ditkovskis, Andrius Kaniava, Nijolė Narmontaitė, Juozas Milašius, Martynas Kuliavas, Aistė Smilgevičiūtė, Rokas Radzevičius, Aurelijus Globys, Saulius Bareikis, Justė Kazakevičiūtė, Vytautas Rumšas, „Kulifamily“, renginį vedė iš Plungės kilusi Daiva Tamošiūnaitė.

„Man šis koncertas buvo visiška staigmena, sakyčiau, tikras siurprizas. Nežinojau nė ko tikėtis, tačiau vien prisiminus jį apima labai geros emocijos. Džiaugiuosi, kad visi mano draugai, pažįstami nepatingėjo, susiėjo. Niekada nebūčiau pamanęs, kad gyvenime sulauksiu man skirto labdaros vakaro, o va štai kaip likimas viską sudėliojo“, – kolegų ir bičiulių palaikymu džiaugėsi vėl į muzikos sceną grįžęs kūrėjas.