Agnė Jagelavičiūtė atskleidė strategiją, kaip subūrė 170 tūkst. sekėjų
Rei­kia duo­ti žmo­nėms tai, ko jie no­ri, ir kar­tu įkiš­ti tai, ką no­ri pats, LRT te­le­vi­zi­jos lai­do­je „Kul­tū­rin­gai su No­me­da“ sa­ko Ag­nė Ja­ge­la­vi­čiū­tė. Anot sti­lis­tės, taip ji pa­ma­žu su­bū­rė di­džiu­lę ger­bė­jų mi­nią. „Iš pra­džių pa­tai­kau­ji žmo­gaus sko­niui, tem­pi pas sa­ve, o lai­kui bė­gant po tru­pu­tį tą sko­nį ge­ri­ni“, – ti­ki­na A. Ja­ge­la­vi­čiū­tė.

A. Jagelavičiūtė savo feisbuko paskyroje turi daugiau kaip 170 tūkst. sekėjų – ji tokį skaičių pasiekė naudodama tam tikrą strategiją: „Iš pradžių pataikauji žmogaus skoniui, tempi pas save, laikui bėgant po truputį tą skonį gerini.“

Stilistė A. Jagelavičiūtė teigia nepakenčianti netikrumo, todėl rodo savo veidą tokį, koks jis yra, – autentiškumas ir gebėjimas surasti geriausią pateikimo būdą yra svarbiausi populiarumo socialiniuose tinkluose kriterijai.

Ji pastebi, kad socialiniuose tinkluose nebelieka ir žmogiškosios kultūros, nes daug internautų atkeliauja į juos tam, kad su kuo nors pasipyktų ar paskaitytų kitų besikivirčijančių žmonių komentarus: „Pavyzdžiui, paauglystėje buvo metas, kai norėjau pliektis su visais ir keiktis – dabar to noro nebeturiu.“

„Netikras gyvenimas – baisiausias dalykas. Ir socialiniuose tinkluose to yra labai daug. Feisbuke dar kiek mažiau nei instagrame“, – kalba ji.

Interjero dizaino ir tapybos išsilavinimą turinti A. Jagelavičiūtė sako socialiniuose tinkluose siunčianti konkrečią žinutę – kalba apie moterų emancipaciją. Ji taip pat reklamuoja žurnalų kuriamą produkciją, o savo darbe įžvelgia ir kūrybos.

„Aš negaliu teigti, kad mados žurnalas – gryno meno išraiška, bet žinau, jog ten jo yra tikrai daug. Tikiu, kad mano darbe yra daug kūrybos, kaip ir tuštybės. Aš balansuoju – tai mano raktas į tuos didžiulius skaičius. Nenoriu kurti netikro gyvenimo. Kur kas geriau duoti žmonėms tai, ko jie nori, ir tyliai įkišti tai, ką nori pats“, – tikina A. Jagelavičiūtė.

Vienas sunkiausiai jaunimą pritraukiančių renginių – klasikinės muzikos koncertai. Jų populiarumą padidinti žinomi žmonės siūlė per gyvenimiškas istorijas: kalbėti apie užkulisius, nesėkmes, gyvenimiškus nutikimus taip išliekant autentiškiems.

Būtent tokią strategiją A. Jagelevičiūtė siūlo taikyti visai kultūrai. Anot jos, niekam nepataikaudama, nedarydama jokios pramogos ir rodydama tikras vertybes, kultūra galimybių neturi.

„Kaip ir nuobodus dėstytojas prieš studentus – argi yra šansų? Jei nesurandame tam tikro būdo, kaip pristatyti tą meną, reklamuok nereklamavęs, vis tiek nieko neišeis. Kai būsime tikroviški ir pagausime skaitytoją – gal tada kas nors pasikeis. Pagausi vieną kartą, antrą, trečią – ir jau priklausomybė“, – įžvalgomis dalijasi ji.