28-oji „Banchetto musicale“: meilė ir mirtis muzikinėje puotoje
Fe­li­niš­kas „E­le­nos pa­gro­bi­mas“, Tris­de­šim­ties me­tų ka­ro lai­kais kur­ta mu­zi­ka, pa­nei­gian­ti tei­gi­nį, kad gink­lams žvan­gant mū­zos ty­li, mei­lės ga­lia, nu­ga­lin­ti mir­tį Tan­kre­džio ir Klo­rin­dos dvi­ko­vo­je, – tai tik ke­le­tas in­tri­gų, lau­kian­čių pub­li­kos se­no­sios mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je „Ban­chet­to mu­si­ca­le“ („Mu­zi­ki­nė puo­ta“) Vil­niu­je.

Didžiausia Lietuvoje senosios muzikos šventė rudens pražioje vilniečius ir sostinės svečius kviečia jau 28-ąjį kartą. Rugsėjo 8–23 d. bus surengta vienuolika koncertų, kuriuose kiekvienas atras savo mėgstamų solistų, ansamblių, kompozitorių, kūrinių.

Kasmet „Banchetto musicale“ turi kokį nors šūkį, kryptį, bendrąjį vardiklį. Pernai festivalis buvo skirtas solidžiai Reformacijos sukakčiai, šiemet pasirinktas šūkis „Meilė stipresnė už prievartą“.

Kaip sakė festivalio meno vadovas Darius Stabinskas, pasirinkimą lėmė bendrosios aplinkybės: „Matome, kiek šiais laikais pasaulyje globalinių įtampų, sukrėtimų, konfliktų. Jie neaplenkia ir kultūros. Susimąsčiau: negi nėra stipresnių jėgų, pajėgiančių atitraukti žmones nuo neapykantos, prievartos, vaidų? Nejaugi baltoji magija bejėgė?“

Atsakymas atėjo savaime: meilė stipresnė už prievartą! Savo spalvinga įvairove ji įkvėpė ne vieną kompozitorių, suvaidino lemiamą vaidmenį ne tik atsirandant šedevrams, bet ir kūrėjų kasdienybėje.

Pamatai – praeities, statinys – dabartinis

Festivalį rugsėjo 8, 9 d. Valdovų rūmuose pradės Lietuvos muzikinei kultūrai ypač svarbus opusas – opera „Elenos pagrobimas“ pagal išlikusį Virgilio Puccitelli libretą.

1636 m. rugsėjį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose parodyta pirmoji opera Lietuvoje „Elenos pagrobimas“. Antikiniais siužetais paremtą libretą, kuris buvo išspausdintas Vilniaus universiteto spaustuvėje, parašė garsus literatas, valdovo sekretorius V.Puccitelli, o muziką, kaip manoma, – rūmų kapelos vadovas, Europoje žinomas kompozitorius ir muzikos teoretikas Marco Scacchi.

Deja, operos partitūra iki mūsų dienų neišliko. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, italų klavesinininkas ir kompozitorius Marco Vitale, paragintas D.Stabinsko, seniai svajojusio atgaivinti „Elenos pragrobimą“, sukūrė ir iki mūsų dienų išlikusiam vilnietiškajam libretui pritaikė naują partitūrą. Jis rėmėsi kompozicijos istorija, kontrapunkto ir įvairių kompozicijos mokyklų stilių išmanymu, muzikinių analogų analizės metodu.

Taigi premjerai rengiama opera „Elenos pagrobimas“ – tarsi Valdovų rūmai: pamatai iš praeities, statinys – mūsų dienų.

Maža to, kaip prasitarė kūrėjų komanda, antikinis veiksmas bus perkeltas į XX a. šeštojo-septintojo dešimtmečių Italiją, tarsi atėjusią iš režisieriaus Federico Fellini filmų, persmelktų nostalgija, humoru, geismu. Panašu, kad veiksmas vyks kabarete...

Muzikinė kelionė į nuniokotą Europą

Antroji festivalio programa „Florilegium portense“ rusėjo 11-ąją pakvies klausytojus pasinerti į savitą garsų pasaulį Šv.Jonų bažnyčioje. Aušros Pinkevičienės ir Vido Pinkevičiaus vargonų duetas atliks motetų, publikuotų Leipcige Trisdešimtmečio karo laiku, intabuliacijas.

Trisdešimtmetis karas (1618–1648 m.), apėmęs visą vidurio Europą ir ją padalijęs į protestantiškąją šiaurę ir katalikiškuosius pietus, vyko beveik visoje Vokietijos teritorijoje. Tačiau to meto miestų muzikinis gyvenimas klestėjo, o spaustuvės tiražavo naujus muzikos leidinius.

Vienu didžiausių muzikos lobynų laikomas 265 motetų rinkinys „Florilegium Portense“, kurio pirmoji dalis pasirodė Leipcige 1618-aisiais, pirmaisiais karo metais, o antroji – po trejų metų. Rinkinio muzikos autorių sąraše – net 58 kompozitoriai.

A.Motūzaitės-Pinkevičienės ir V.Pinkevičiaus duetas „Banchetto musicale“ koncerte atliks motetų intabuliacijas – vokalinės muzikos aranžuotes vargonams – iš „Florilegium Portense“ ir kitą to laikotarpio muziką.

Nors dar nuo antikos laikų sakoma, kad ginklams žvangant mūzos tyli, sudėtingu ir alinančiu Trisdešimtmečio karo laikotarpiu XVII a. pirmojoje pusėje iškilo daugybė savitų muzikos autorių.

Su kompozitoriaus Biagio Marini, kuris savo kompozicijos stiliumi revoliucingai nubrėžė naujas muzikos istorijos tendencijas,

muzikiniu palikimu supažindins jungtinis šveicarų, austrų ir lietuvių muzikų ansamblis „CordAria“ rugsėjo 15 d. Valdovų rūmuose.

Lobiai – kaimynystėje

Pernai, kai „Banchetto musicale“ tema buvo Reformacijos 500-osios metinės, D.Stabinskas pradėjo gilintis į Karaliaučiaus protestantų kultūrą ir atrado labai įdomių kompozitorių.

Tarp jų – Heinrichas Albertas, bendravęs su poetu Simonu Dachu, garsiosios poemos „Taravos Anikė“ autoriumi, kilusiu iš Pervalkos, gyvenusiu Klaipėdoje. Abu jie buvo Karaliaučiaus intelektualų draugijos „Moliūgo trobelė“ siela.

„Karaliaučiaus menininkų gyvenimas buvo gana atviras ir įdomus, išleista labai daug kūrinių. Ir beveik niekas nesidomi ta muzika. O tai fantastiška muzika!“ – apgailestavo D.Stabinskas.

Dar pernai jis iššifravo, parengė naujas H.Alberto partitūras. Šio kompozitoriaus, taip pat Karaliaučiaus universitete muziką dėsčiusių Johanneso Eccardo, Johanno Stobauso kūrinius rugsėjo 13 d. Evangelikų liuteronų bažnyčioje atliks ansamblis „Morgaine“.

Meilė nugali viską

„Suvokti karo beprasmiškumą! Tai pagrindinė festivalio tema“, – pabrėžė D.Stabinskas, pristatydamas programą, nulėmusią šių metų festivalio temos pavadinimą.

Rugsėjo 16 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje skambės Claudio Monteverdi ir jo amžininkų muzika, atliekama ansamblio iš Italijos „Contrasto armonico“ drauge su tenoru Marcelu Beekmanu (Olandija).

Pagrindinis šios programos kūrinys – C.Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ pagal Torquato Tasso poeziją. Tai pasakojimas apie krikščionių riterio ir musulmonės, persirengusios kario rūbais, susirėmimą kovos lauke. Tankredis mirtinai sužeidžia Klorindą, nežinodamas, kad po šarvais slepiasi jo mylimoji. Tik tada jis suvokia visą karo beprasmiškumą.

Ansamblis „Contrasto armonico“ ir tenoras M.Beekmanas, dažnai kartu atlikdami XVII-XVIII a. italų muziką, ypatingą dėmesį skiria C.Monteverdi kūrybai. „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ yra išskirtinis šio sėkmingo bendradarbiavimo akcentas.

Ieško nenušlifuoto skmbesio

Viena festivalio „Banchetto musicale“ tradicijų – pristatyti viduramžių muziką. Šįkart su viduramžių polifonijos menu rugsėjo 17 d. Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje supažindins ansamblis „Jerycho“ iš Lenkijos.

„Pastaraisiais dešimtmečiais vis atsiranda menininkų, kurie ieško ne nušlifuoto skambėjimo, o tradicinės muzikos atlikėjų izoliuotose erdvėse, pavyzdžiui, Korsikoje, Egipto vienuolynuose, Graikijos kalnų vienuolynuose, kur muzikos tradicijos išlikusios ir pasiekė mūsų laikus.

Ansamblis „Jerycho“ eina tuo keliu – gilinasi ne į akademinę muziką, bet atsigręžia į gyvybingą ir emocionalų praėjusių amžių giedojimą“, – išgirsti balsą iš amžių glūdumos ragino festivalio meno vadovas D.Stabinskas.

Varžysis su Farinelli

Sopranas Rūta Vosyliūtė, talkinama kolektyvo „Collegium Musicum Riga“, rugsėjo 19-ąją Valdovų rūmuose pristatys teatralizuotą programą „Dramma da capo“. Čia klausytojų laukia afektų – emocijų protrūkių – kupina italų baroko muzikos įvairovė, o meilė joje – vienintelė tikra varomoji jėga.

„Mūsų dienomis žavimės bel canto solistais, o anais laikais visa Europa troško išgirsti tokius dainininkus kaip kastratai Farinelli, Senesino, sopranai Faustina Bordoni, Francesco Cuzzoni – jų arkliukas buvo da capo forma, suteikianti atlikėjui progą parodyti savo galimybes.

Mat da capo arijos struktūra tokia, kad jos pirmoji ir trečioji dalys yra tokios pat, tačiau pakartojimas vis dėlto turi būti atliktas kitaip. Aria da capo formos meninis kanonas solistui leidžia atsiskleisti, įpareigoja techniškai puikiai ir stilingai improvizuoti, ornamentuoti vokalinę partiją, praturtinti ją pagražinimais“, – aiškino D.Stabinskas.

Programos sumanytoja R.Vosyliūtė ne vienerius metus gilinosi į da capo atlikimą ir dabar kviečia pasinerti į teatrališką skirtingų baroko afektų visumą. Kartu su režisieriumi iš Ispanijos Adrianu Schvarsteinu ir lietuvių choreografe Jūrate Širvyte-Rukštele bei kostiumų dailininke RentaValčik ji rekonstruos ne tik XVIII a. dainavimo stilių, bet ir judesį, drabužių linijas.

Išgirskite, kaip skamba klavišinė meilės viola

Rugsėjo 21 d. Valdovų rūmus užlies kerintys tradicinės švedų nyckelharpa garsai. Tai turbūt vienas įdomiausių ir sudėtingiausių Europos styginių instrumentų: jis yra didelės violos formos, turi ir griežiamąsias stygas, ir klaviatūrą.

Nors instrumentas daugiausiai siejamas su švedų liaudies muzika, nyckelharpa, kitaip dar vadinama klavišine meilės viola (viola d’amore a chiavi), per amžius keitėsi, vis daugiau perimdama giminingos viduramžių rylos (hurdy-gurdy) ypatumų. Ja buvo grojama visoje Europoje viduramžių, Renesanso ir baroko laikais.

Keleto puikių atlikėjų iniciatyva šiais laikais nyckelharpa patiria savo atgimimą. Belgų menininkas, smuikininkas Didier François, ieškodamas naujo garsovaizdžio galimybių, į programas įtraukia savo paties aranžuotus Guillaume’o de Machaut, Gilles Binchois, Marino Marais, Roberto de Visée kūrinius.

Desertui – „Dekameronas“

Meilės galiai pabrėžti skirtą festivalį simboliškai užbaigs viena iš šimto Giovanni Boccaccio „Dekamerono“ novelių, kurias pramogaudamas seka dešimties kilmingų jaunuolių būrelis, į užmiestį pasitraukęs nuo Florencijoje siaučiančio maro.

Baskų gitaristas Enrike Solinis su savo ansambliu „Euskal Barrokensemble“ iš Ispanijos, pritaikydami tradicinius ir baroko kūrinius, papasakos apie Nastadžą delji Onestį – istoriją apie įsimylėjusį jaunuolį, kuris, nesulaukdamas mylimosios atsako, nugrimzta į beviltišką liūdesį.

Kartą jis pamato žiaurų vaizdą – raitelis pjudo jauną merginą šunimis ir galiausiai žiauriai perveria jai širdį peiliu. Bandydamas ją gelbėti, Nastadžas išgirsta neįtikimą istoriją – raitelis dėl nelaimingos meilės kadaise nusižudęs, o netrukus mirus ir jo mylimajai, abu patekę į pragarą, kur jiems buvo skirta nuolat pasikartojanti bausmė: jai bėgti nuo jo, o jam – persekioti mylimąją kaip mirtiną priešą.

Nastadžas pasistengs, kad jo mylimoji pamatytų šią bauginančią sceną, o kietaširdė mergina, supratusi galinti susilaukti panašaus likimo, neapykantą pavers meile.

Kaip atsiliepia programą matę žiūrovai, „E.Solinis ir „Euskal Barokkensemble“ stebi besimainantį Nastadžo emocijų pasaulį ir perteikia jį klausytojui su stulbinamu pasakotoj talentu“.

Jauniesiems klausytojams – natų mūšis

Festivalio rengėjai nepamiršo ir jaunųjų klausytojų. Vaikai ir moksleiviai kartu su šeimomis rugsėjo 15 d. kviečiami į Valdovų rūmus stebėti ansamblio „CordAria“ rengiamo natų mūšio.