#VasarosKnyga. Norbertas Černiauskas linki poezijai suteikti antrą šansą
„Kas ją jau yra at­ra­dęs siū­ly­čiau tie­siog pa­eks­pe­ri­men­tuo­ti su nau­jais au­to­riais, o kas nuo­la­tos ją nu­stu­mia į ša­lį dėl blo­gų aso­cia­ci­jų su pos­mais svei­ki­ni­mų kon­cer­tuo­se ar dėl mo­kyk­los pri­va­lo­mo­jo kur­so prog­ra­mos lai­kų – lin­kiu poe­zi­jai su­teik­ti an­trą šan­są“, – LŽ tei­gė is­to­ri­kas Nor­ber­tas Čer­niaus­kas.

– Kokia yra įsimintiniausia Jūsų pastaruoju metu skaityta knyga?

Kad ir kiek besvarstyčiau į galvą daugiausiai užsuka vaizdiniai iš vienos pastaruoju metu skaitytos knygos – Rimanto Kmitos „Pietinią kronikų“. Ir pasakojimas, ir laiko dvasia, ir autentiška kalba šią knygą paverčia (o tikriausiai taip ir yra) kol kas nepralenkiamu lietuviškųjų devyniasdešimtųjų kasdienybės atspindžiu – laikmečiu, kuris nepalieka abejingų.

– Kokią knygą rekomenduotumėte su savimi pasiimti keliaujant atostogauti ir kodėl ją verta paskaityti?

– Neįvardinsiu konkretaus veikalo, bet rekomenduočiau rinktis poeziją. Kas ją jau yra atradęs siūlyčiau tiesiog paeksperimentuoti su naujais autoriais, o kas nuolatos ją nustumia į šalį dėl blogų asociacijų su posmais sveikinimų koncertuose ar dėl mokyklos privalomojo kurso programos laikų – linkiu poezijai suteikti antrą šansą. Iš profesinio lauko rekomenduočiau „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ – grakščiai sudarytą ir surašytą knygą, kuri nukels į tarpukario Lietuvos miestą ir gal net padės anoje epochoje praleisti vieną kitą dieną.

– Ką skaitote šiuo metu?

– Šiuo metu esu ypač susidomėjęs Jurgiu Savickiu. Skaitau viską kas yra šio autoriaus (ko dar neesu skaitęs) ir kas susiję su juo. Tiems, kurie nėra pernelyg daug girdėję apie šį rašytoją – siūlyčiau išbandyti jo noveles. Jei galvojate, kad tai kiek nuobodi, kiek pasenusi ir apie berželius bei piemenėlius tebekalbanti eilinė lietuviška klasika – jums teks nusivilti iš gerosios pusės.