#VasarosKnyga: Miglės Anušauskaitės rekomendacijos
Ko­kią kny­gą pa­siim­ti ke­liau­jant į kai­mą? O į „vis­kas įskai­čiuo­ta“ ­ke­lio­nę? Į eg­zo­tiš­kus kraš­tus? Prie jū­ros ar­ba mies­tą? Ap­sisp­ręs­ti ir iš­si­rink­ti jums pa­dės ­ko­mik­sų au­to­rė Mig­lė Anu­šaus­kai­tė.

Rubrikoje „Vasaros knyga“ žinomi Lietuvos žmonės dalinasi savo knygų rekomendacijomis. LŽ jau galte rasti Austėjos Landsbergienės, Beatos Tiškevič bei Gitano Nausėdos rekomendacijas.

– Kokia yra įsimintiniausia Jūsų pastaruoju metu skaityta knyga?

– Įsiminė Mircea Cărtărescu „Nostalgia“, lyg ir magiško realizmo, labai įtraukiantys pasakojimai apie Rumuniją sovietmečiu (ir ne tik). Karštligiška knyga, vietomis pretenzinga, dėl to kiek erzino, bet šiaip labai įdomi.

Dar neseniai užėjau 1921 m. Henry Malter parašytą knygą apie gaoną Saadia, taip ir vadinasi: „Saadia Gaon: His Life and Works“. Išties gyvai pasakojama apie X amžiuje vykusias dramas, į kurias vėlėsi Saadia, ir jo filosofinius įsitikinimus.

Šiandien pabaigiau Emil Ferris grafinį romaną (tiksliau, pirmą jo dalį) „My Favorite Thing Is Monsters“, taip pat paliko didžiulį įspūdį, nors dar iki galo neiškristalizavau, kokį.

– Kokią knygą rekomenduotumėte su savimi pasiimti keliaujant atostogauti ir kodėl ją verta paskaityti?

– Jei į kaimą – Bruno Schultz „Cinamoninės krautuvės“.

Jei į kruizą ar kitą „viskas įskaičiuota“ atostogų variantą – David Foster Wallace „A Supposedly Fun Thing I‘ll Never Do Again“.

Jei kur toliau – Amin Maalouf „Samarkandas“.

Jei prie jūros – Agatha Christie „Hercule Poirot: The Complete Short Stories“

Jei į miestą – ką nors iš Thomas Pynchon.

O pati atostogoms mėgstu rinktis negrožines knygas, kurioms kasdienybėje tarp darbų ir užsiėmimų nelieka laiko.

– Ką skaitote šiuo metu?

– Christopher I. Beckwith „Empires of the Silk Road: a History of the Central Eurasia from the Bronze Age to the Present“. Knyga su savo trūkumais (autorius labai myli Centrinės Eurazijos kultūros kompleksą), bet nuostabu sužinoti apie taip dažnai į šalį nustumtą Centrinės Azijos istoriją, jos imperijas, tautas, kovas ir būdingus papročius.

Pavyzdžiui, Centrinės Eurazijos kultūroms būdingas elementas – comitatus – grupė draugų / bendražygių, prisiekusių iki mirties tarnauti karo vadui, kuris šiuos kruopščiai atsirinkdavo. Jam mirus, nusižudydavo ir grupė, užtat kol buvo gyvi, gaudavo visokių šilkų. Sykį vienas musulmonų valdovas parsivežė tokią grupelę iš Samarkando, bet bjauriai su jais elgėsi, todėl šie jį nužudė ir tada nusižudė patys, nes juk buvo prisiekę.