„Šindlerio sąrašas“ – pirmą kartą Lietuvos kino teatruose
Su­vo­kus bū­ti­ny­bę pri­si­min­ti Ho­lo­kaus­to tra­ge­di­ją, iš­gy­ve­nu­sių­jų at­si­mi­ni­mai ta­po svar­biau­siais pra­ei­ties įvy­kių liu­di­ji­mais. Vie­na po ki­tos pa­si­ro­dė pri­si­mi­ni­mų kny­gos, ro­ma­nai, do­ku­men­ti­niai ir vai­dy­bi­niai fil­mai, ku­rių au­to­riai sie­kė per­teik­ti nu­ty­lė­tos is­to­ri­jos as­pek­tus. Ži­no­miau­sias pa­vyz­dys – net 7-iais „Os­ka­rų“ ap­do­va­no­ji­mais įver­tin­tas Ste­ve­no Spiel­ber­go „Šind­le­rio są­ra­šas“, ku­rį Lie­tu­vos žiū­ro­vai ki­no tea­truo­se jau ko­vo 13 d. tu­rės ga­li­my­bę iš­vys­ti pir­mą kar­tą.

Vokietis Oskaras Šindleris Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgelbėti daugiau negu tūkstantį žydų. Remiantis šia neįtikėtina istorija australų autorius Thomas Keneally parašė romaną, už kurį buvo apdovanotas Bukerio premija, o Stevenas Spielbergas sukūrė neabejotinai žinomiausią filmą apie Holokaustą. Vis dėlto svarbiausiu šių įvykių iniciatoriumi reikėtų laikyti odos dirbinių parduotuvės savininką Poldeką Pfefferbergą. Pats išgelbėtas Šindlerio, P. Pfefferbergas troško, kad žmonės išgirstų jo istoriją, todėl sužinojęs, kad jo klientas T. Keneally yra rašytojas, neabejodamas ja pasidalino.

Australų rašytojui T. Keneally prireikė beveik 15 metų surinkti visą reikiamą medžiagą ir suteikti Šindlerio istorijai romano formą. Kai knyga pateko į S. Spielbergo rankas, režisierius iš karto nusprendė įsigyti teisę ją ekranizuoti, bet pats tam nesiryžo, nes nesijautė pasirengęs imtis tokio sudėtingo projekto. S. Spielbergas netgi bandė perleisti filmo režisūrą savo kolegoms. Pasiūlymus gavo Sydney Pollackas, Martinas Scorsese ir Romanas Polanskis, tačiau nei vienas iš jų dėl skirtingų priežasčių nesutiko. Praėjus dešimtmečiui, nesitraukianti neigimo politika, siekusi užgniaužti kolektyvinę traumuojančių įvykių atmintį, pastūmėjo S. Spielbergą pakeisti savo sprendimą ir vis dėlto imtis režisūros pačiam.

Neseniai išleistoje vaizdo kultūros teoretikės Odetos Žukauskienės ir Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės monografijoje „Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija“ skyrius apie sugrįžusią žydų tautos atmintį prasideda Grigorijaus Kanovičiaus citata iš jo autobiografinio romano „Miestelio romansas“: „Juk atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji, teisuoliai ir nuodėmingieji, žudikai ir aukos. Kad ir kaip norėtumėm, nieko iš ten neiškeldinsi, nes amžininkų nepasirinksi“. „Kaip savita anamnezės forma kinas ne tik aktualizuoja praeitį, bet ir skverbiasi į įvykių prasmę ir kristalinėje vaizdo struktūroje atskleidžia tuos žmogaus patirties intensyvumus, kurie tampa savotišku žmonijos atpirkimo būdu“, – pabrėžiama monografijoje. Verta paminėti, kad S. Spielbergą įkvėpė eksperimentinė Europos dokumentika, paskatinusi Holokausto tyrimus pasauliniu mastu.

25 mln. kainavęs „Šindlerio sąrašas“ uždirbo daugiau negu 300 mln. dolerių. Nepaisant stulbinančios sėkmės, S. Spielbergas atsisakė savo honoraro, skirdamas visą sumą Šoa fondo (USC Shoah Foundation Institute for Visual History and Education) įkūrimui. Fondas rūpinasi Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimų išsaugojimu.

Praeitų metų pabaigoje kino studija „Universal Pictures“ pristatė specialiai 25 metų filmo jubiliejui atnaujintą 4K raiškos versiją. Procesui vadovavo pats S. Spielbergas: „Man didelė garbė, kad žiūrovai galės vėl pamatyti šį filmą didžiuosiuose ekranuose“, – pabrėžia režisierius.

Kino studijos atstovų teigimu, atnaujintos versijos peržiūra didžiajame ekrane garantuoja neįtikėtiną patirtį. Vilniaus ir Kauno žiūrovai tuo įsitikinti turės galimybę jau visai netrukus.