„Reikalas toks“ buvusiame policijos komisariate
Bir­že­lio 21 die­ną, 19 val. star­tuo­ja me­ni­nin­kų ku­ruo­ja­ma me­no la­bo­ra­to­ri­ja „Marš­ru­ti­za­to­riai/­Rou­ters“. Bu­vu­sia­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­sta­te Kos­tiuš­kos g. 8 bus pri­sta­ty­ta 4 jau­nų Lie­tu­vos ir Es­ti­jos ta­py­to­jų par­oda „Rei­ka­las toks“.

Pati meno laboratorijos koncepcija neapsiriboja galerine veikla. Po Vilnių kursuoja kitas „Maršrutizatorių/Routers“ projektas „Tapybos maršrutizatoriai“ – 5 sostinės troleibusai, apipavidalinti naujosios kartos tapytojų darbų vaizdiniais. Kaip veikia meno kūriniai skirtinguose aktualios (užčiuopiamos) ir virtualios (fiziškai nerealizuotos) tikrovės registruose, išvengdami tiesioginių sąsajų su istoriniu laiku, yra vienas svarbiausių klausimų, neraminančių nūdienos tapytojus ir menotyrininkus, tiriančius šiuolaikinę tapybą.

Buvusi komisariato erdvė pasirinkta neatsitiktinai. Kosciuškos gatvė visą sovietinį ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpį egzistavo kaip jėgos struktūrų supančiota miesto dalis, kuri buvo ir išliko beveik atskirta nuo miesto socialinio gyvenimo. Visai neseniai pastatytas paminklas broliams Vileišiams veikia tarsi pirmasis šios lokacijos humanizavimo gestas.

Anot kuratorių Achim‘o Hochdörfer‘io, David‘o Joselito ir Manuaelos Ammer, surengusių vieną svarbiausių šio amžiaus tapybos parodų Vienos modernaus meno muziejuje Mumok‘e, tapyba palaiko dialogą su sparčiai besivystančiomis technologijomis ir humanizuoja „spektaklio visuomenę“ bei grąžina virtualųjį skaitmeninės komunikacijos persmelktą pasaulį į žmogaus kūno sferą.

Veikiau pati tapyba įtraukia šiuolaikinę ikonografiją, socialinių tinklų turinį, visus mus supančius vaizdinius ir tų vaizdinių konstruojamas reikšmes, reikšmių sukeltus afektus į savo pačios materijos tankį. Tai šiek tiek primena juodosios skylės veikimą, kuri ryja laiką erdvę ir kurią suvokiame kaip tankiausią egzistuojančią materiją, singuliarų tašką.

Toks reikalas perfrazavus reiškia asmeninį reikalą, tam tikrą autoriaus tapybos singuliarų tašką, kuris suryja šios parodos menininkus siejantį animacinių sitkomų, reklamos ikonografijos, šaržų ir klutūrinių klišių, socialinių tinklų sienų iliustratyvumą, naratyvumą, reprezentaciją. Šioje parodoje svarbus tapybos ir ironijos santykis.

Parodos autorius galima būtų įvardinti creepy (nejaukumą sukeliančiais? angl.) figūrativistais, kurie be skrupulų, betarpiškai, akiplėšiškai, agresyviai ir drąsiai aproprijuoja animacinių filmų bendravaizdžius, įvaizdina kultūrinius memus, socialines realijas, arba neva paverčia savąsias patirtis komiksų pasakojimais. Kita vertus, šių tapybos darbų komiksų, animacinių filmų iliustracijomis ar reklamomis nepavadinsi. Ekspresyvi ir brutali tapyba į save sugeria reprezentatyvųjį matmenį ir talkininkauja ironijai, kuri ardo paveiksluose fiksuotą vaizduojamų figūrų tapatybę ir reikšmę.

Parodos autoriai: Alexei Gordin (Estija), Kazimieras Brazdžiūnas, Raminta Blazevičiūtė, Polyrabbit.Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius). Parodos kuratoriai: Darius Jaruševičius, Kazimieras Brazdžiūnas, Kristina Alsytė.

Parodos atidarymas – birželio 21 dieną, Vilniuje, Kosciuškos g. 8. Paroda veiks iki birželio 25 d.