„Prūsai“: išnykusiuosius atminti, nykstančiuosius perspėti
Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis tea­tras va­sa­rio 17 die­ną pri­sta­to Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus ope­rą „Prū­sai“ – prie 1997 me­tų pa­sta­ty­mo grįž­ta­ma Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio pro­ga.

Šią datą galima vadinti ir šalies operos atgimimu, mat atkūrus Lietuvos valstybę Lietuvių meno kūrėjų draugija netrukus įsteigė Operos vaidyklą. Opera „Prūsai“ pasirinkta ieškant savito klaipėdietiško akcento, – taip buvo pabrėžta per spektaklio pristatymą Klaipėdos piliavietėje.

Savitas požiūris

Dirigentas Tomas Ambrozaitis akcentavo, jog išskirtinių užmojų turi savitą požiūrį į chrestomatinę Herkaus Manto dramą puoselėjantys režisierius Gediminas Šeduikis ir scenografė Sigita Šimkūnaitė. Štai G. Šeduikis įgijęs muzikinį išsilavinimą, tad skaito ne tik operos scenarijų, bet ir partitūrą. „Su G. Šeduikiu prasideda nauja šalies operos režisierių era“, – įsitikinęs T. Ambrozaitis.

Opera „Prūsai“ Klaipėdoje buvo pastatyta ir prieš 20 metų, tad naujajame pastatyme pasirodys ir dainininkai, operoje dainavę anuomet. „Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Kęstutis Nevulis vėl atliks Kolčio partiją. Tas pats, tik brandesnis atlikėjas“,– pridūrė T. Ambrozaitis.

Opera nepaklūsta laikui

Režisierius G. Šeduikis akcentavo, kad operos „Prūsai“ siužetas unikalus ir vertas didžiosios scenos, nes turi „platų kontekstą“. „Tai drama apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą. Kartu apie žmones ir jų likimus. G. Kuprevičiaus sukurta opera nepavaldi laikui. Ir šiandien labai aktuali ir šiuolaikiškai skamba ypač aukšto meninio lygio kompozitoriaus muzika, kuriai būdingas romantizmas“, – sakė G. Šeduikis.

Spektaklio pastatymas bus šiuolaikiškas, stilizuotas, o specialaus akcento ieškota net užsienyje. Vis dar slepiamas scenos rekvizitas, parvežtas net iš Vokietijos.

Kostiumų dailininkės debiutas

Slepiami ir spektaklio kostiumai, kuriuos kūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Scenografė S. Šimkūnaitė jau dirbo prie šokio spektaklio „Karmen siuita“, o opera „Prūsai“ tapo S. Straukaitės debiutu Klaipėdoje. „Esu sužavėta puikaus teatro kolektyvo ir jo atsidavimo savo darbui. Noriu akcentuoti: spektaklis šiuolaikiškas, todėl neišvysite tradicinių šarvų ir panašių dalykų. Norėdama suteikti šiuolaikiškumo rinkausi į šarvus panašų audinį“, – prisipažino Sandra.

Operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją atliks baritonai Mindaugas Rojus ir Steponas Zonys. Kristina naujajame spektaklyje taps Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi ir antrą kartą metų solistės titulu apdovanota Viktorija Miškūnaitė ir viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė. Kas dar dainuos operoje, išlieka intriga iki premjeros.

Į atgimusios operos „Prūsai“ premjerą atvyks ir kompozitorius G. Kuprevičius, o kovo 22 dieną ji bus rodoma Kaune, Girstučio kultūros ir sporto centre. Norima, kad „Prūsus“ pamatytų kuo daugiau žiūrovų, tad planuojama važinėti po Lietuvą.

Beje, tai brangiausia Klaipėdoje pastatyta opera, investicijomis ją lenkia tik miuziklas „Čikaga“.

Turi išliekamąją vertę

Operos „Prūsai“ centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos... Spektaklyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Artėjančios tragedijos nuojautos fone Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas, iki galo lieka ištikimas savo įsitikinimams ir tautai.

Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atminty, o „Prūsai“, anot garsaus dirigento Stasio Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ne veltui ant operos partitūros užrašyta G. Kuprevičiaus dedikacija, kuri aktuali kiekvienam laikotarpiui, kiekvienai šaliai, skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui.“