„Karalius Ubu“: lėliškas „šrūdo“ grožis teatre
Lap­kri­čio 29, 30 die­no­mis 18.30 val. Vil­niaus „Lė­lės“ tea­tro Ma­žo­jo­je sa­lė­je prem­je­ra – Ne­vil­le'io Tran­te­rio re­ži­suo­tas spek­tak­lis su­au­gu­sie­siems „Ka­ra­lius Ubu“ pa­gal Alf­re­do Jar­ry pje­sę „Ka­ra­lius Ūbas“. Spek­tak­lis ku­ria­mas kar­tu su ke­tu­riais „Lė­lės“ tea­tro ak­to­riais ir kom­po­zi­to­riu­mi Faus­tu La­tė­nu bei dra­ma­tur­ge Vai­va Grai­ny­te.

Teatrui šis pastatymas yra reikšmingas keletu aspektų. Pirmiausia, 1896 metais dvidešimt trejų metų prancūzo A. Jarry parašyta pjesė „Karalius Ūbas“ apie apsišaukėlį tironą, bet kokia kaina siekiantį valdžios, – chrestomatinis kūrinys lėlių teatro istorijoje. Šis kūrinys, nuo kurio prasidėjo visas absurdo teatras, kilo iš lėlių teatrui sukurtos mokinių pjesės „Lenkai“, kurioje jie bandė pašiepti savo fizikos mokytoją poną Hebertą. Šiam personažui pjesėje buvo skirtas pagrindinis vaidmuo, o A. Jarry sesuo kūrė lėles, iš kurių labiausiai vykusi buvo tėtušio Hebo (būsimojo karaliaus Ūbo) lėlė... Be to, „Lėlėje“ šis vaizdingai egzistencinę tuštumą skelbiantis kūrinys dar nebuvo statytas.

Pjesė „Karalius Ūbas“ apie apsišaukėlį tironą, bet kokia kaina siekiantį valdžios, – chrestomatinis kūrinys lėlių teatro istorijoje.

Pažintis ir patirtis

Kitas svarbus dalykas – tai galimybė iš arčiau susipažinti su vienu žymiausių šiuolaikinio Europos lėlių teatro kūrėju – režisieriumi, aktoriumi ir dailininku iš Nyderlandų – N. Tranteriu. Menininkas kuria spektaklius su muppets lėlėmis tiek savo „Stuffed puppet“, tiek ir kituose Europos teatruose. Jo kūryba pasižymi individualiu, atpažįstamu darbo stiliumi, už kurį jis daug kartų buvo įvertintas tarptautinių festivalių apdovanojimais. Be to, N. Tranteris yra ir puikus pedagogas, 2017 metais jau rengęs „Lėlės“ teatro aktoriams profesinio meistriškumo dirbtuves, tad aktoriams Šarūnui Dateniui, Šarūnui Gedvilui, Lijanai Muštašvili, Imantui Precui šis kūrybinis procesas labai naudingas. „Dirbti su tokiu profesionalu – didžiulė sėkmė kiekvienam aktoriui, ypač aktoriui, dirbančiam su lėlėmis. N. Tranteris yra puikus mokytojas – jis ir parodo, ir paaiškina“, – patirtimi džiaugėsi L. Muštašvili.

Repeticijos akimirka./ "Lėlės" teatro archyvo nuotrauka

Patraukė iššūkiai

N. Tranteris, šio spektaklio režisierius, dailininkas ir pjesės adaptacijos autorius, „Karaliaus Ūbo“ ėmėsi pirmą kartą. Menininką patraukė šios pjesės keliami iššūkiai, tai, kad tiesiogiai jos pastatyti neįmanoma. „Juk spektaklyje reikia sutalpinti visą rusų ir visą lenkų armiją“, – juokėsi jis. Pasak režisieriaus, ši pjesė yra ne tik labai groteskiška ir absurdiška, bet ir labai šiuolaikiška. Beprotiškas galios troškimas puikiai atsiskleidžia ir šiandienos istorijoje... Vis dėlto net ir tokiame farse svarbiausi man yra žmogiškieji santykiai. Karalius Ubu ir jo žmona pirmiausia yra vyras ir moteris, be to, čia veikia 14 metų paauglys, nenorintis būti karaliumi... Kad ir koks didelis absurdas būtų, man svarbu, jog žiūrovams būtų atpažįstami šie personažai“, – pasakojo režisierius, savąsias muppets lėles laikantis geriausiais aktoriais, ypač tiksliai gebančiais perteikti spalvas sutirštinantį farso žanrą.

Repeticijos akimirka./ "Lėlės" teatro archyvo nuotrauka

Yra ir bus

Dramaturgijos konsultantė ir pjesės adaptacijos vertėja V. Grainytė teigė: „Karalius Ubu – tai žiauraus, buko ir neprognozuojamo tirono archetipas, tad Ubu kaukė išlieka aktuali ir atpažįstama visose epochose. Lėlių farsas suteikia galimybę juoktis ir per juodąjį humorą susitaikyti su neišvengiamybe – skerdikų ubų buvo, yra ir bus. Jie nuolatos atgimsta iš naujo skirtingose šalyse ir skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Verčiant N. Tranterio pagal A. Jarry pjesę parašytą „Karaliaus Ubu“ adaptaciją, rūpėjo lietuvių kalba perteikti sintaksės kalambūrus, leisti personažų žodynui nevaržomai karnavalizuotis istorinę „šrūdo“ leksiką derinant su šių dienų kalba.“