#100 LT Aktorė Eglė Gabrėnaitė: norisi apie šimtmetį pamąstyti tyloje

Aktorė Eglė Gabrėnaitė:

„Nebūnu tokia laiminga, kaip grįžusi iš gastrolių namo. Lėktuve net fiziškai pajuntu, kada įskrendame į Lietuvą – ant rankų pasišiaušia plaukai. Čia mano senelių, tėvų kapai. Kaip galėčiau būti kitur?

Su režisieriumi Artūru Areima kuriame spektaklį šimtmečio proga. Reikia jį paminėti. Bet dar nuo vaikystės prisimenu išgirstą frazę: „Kas labai myli, tas tyli.“ Bijau, kad tiek daug kalbėdami apie šimtmetį neprarastume jo esmės, nenusipigintume. Kultūros pasaulyje jaučiu sutrikimą.

Regis, trūksta susikaupimo, norisi apie šimtmetį pamąstyti tyloje. Švęsti ne su trenksmu, ne tam, kad pasidėtume paukščiuką. O galvoti apie tai, kur gyvename ir ką mylime. Kaip neišsibarstyti. Pamąstykime apie jaunus žmones.

Nejučiomis apie šimtmetį pasikalbame su studentais. Jie moka kitaip mylėti Lietuvą. Kalba apie savo miestelius ir kaimus, savo žmones, ežerą, prie kurio gyvena, ar Nemuno krantą. Jie nesigėdija tos meilės išreikšti savais žodžiais.

Todėl norisi pakviesti žmones pabūti su savimi. Šventės yra šventės – jos praeina. Iš jų reikia išsinešti ką nors sau – ne tik fanfarų skambesį, jau girdėtus šūkius, o ir tikrų, nuoširdžių žodžių, kurie liktų ateičiai. Šimtas metų – juk tiek nedaug. Ir tiek daug!“