Žvilgsnis iš Rygos: „... kate pjudyk“
Lap­kri­čio 18-oji lat­viams yra vals­ty­bės pa­skel­bi­mo die­na. Šven­čia­ma kaip vi­sa­da oriai“ iš­kil­min­gai, nuo­šir­džiai ir ma­siš­kai. Tie­są sa­kant, šven­čia­ma vi­sa to­ji sa­vai­tė, nes lap­kri­čio 11-oji yra Lačp­lė­sio die­na – 1919 m. tą die­ną lat­viai, bri­tų lai­vy­no pa­de­da­mi, ap­gy­nė nuo ber­mon­ti­nin­kų Ry­gą. Vi­są tą sa­vai­tę lat­viai vaikš­to, pa­si­da­bi­nę vals­ty­bi­nės vė­lia­vos spal­vų juo­ste­le. Ir se­gi ją ne ga­lais že­myn, kaip ge­du­lin­gą­ją, bet ga­lais į vir­šų, kaip rai­dę V – lo­ty­nų žo­džio Vic­to­ria (‘per­ga­lė’) sim­bo­lį.

Šiemet latviai šventė valstybės šimtmetį. Rygoje švęsta kaip niekad masiškai – tradicinėse vakaro eitynėse su deglais dalyvavo jau ne keliolika tūkstančių, o apie 25 tūkstančius žmonių. Eitynėse dalyvavo ir nemažai lietuvių, tiek vietinių, tiek atvykusių iš Lietuvos pasveikinti etninių brolių latvių. Šios eitynės skyrėsi ir maršrutu – prasidėjo nuo prezidento K. Ulmanio paminklo, kur vyko mitingas bei koncertas, apsuko didžiulį Rygos kvartalą ir baigėsi Dauguvos krantinėje. Prieš tai Prezidentas ir kaimyninių šalių vadovai padėjo vainikus prie Laisvės paminklo. Lietuvos Prezidentės tarp svečių, deja, nebuvo.

Prezidentės pademonstruotas diplomatinis neįgalumas gali sunokinti piktus vaisius.

Kad sugedo lėktuvas ir Prezidentės nebus, sužinojome dar kelyje į Rygą, kirsdami Latvijos sieną. Pasiguodėm viltimi, jog delegacija galbūt atvyks automobiliais, „prezidentiniu greičiu“, kokiu paprastai vežiojama ne tik Prezidentė, bet ir Seimo pirmininkas. Neatvyko. Supratome, kad ten nuspręsta, jog „ne tas atvejis“, kai reikia žūtbūt atlėkti. Ši mintis mūsų, visuomenininkų, delegaciją gerokai prislėgė. Jautėm gėdą prieš latvius. Ją jautė ir Latvijos lietuviai.

Ar tik lėktuvo gedimas?

Dėl neatvykimo viešai pasiteisinta techninėmis priežastimis. Visam pasauliui pasigirta, jog sugedo Lietuvos karinis lėktuvas. „Turbūt vienintelis Lietuvos lėktuvas?“ – kraipė galvas latviai. „O dar su Rusija kariauti rengiatės“ – ironiškai replikavo internete kiti. „Nieko tokio. Svarbiausia, kad jūsų prezidentė liko gyva“ – sarkastiškai guodė treti. Dar kiti klausė, kodėl nesikreipta į Latviją – būtų atsiuntę savo lėktuvą ir atskraidinę. Savo ruožtu Lietuvos žiniasklaida guodėsi ir stebėjosi, kad Latvijos žurnalistai Prezidentės neatvykimo nesureikšmino. Manęs tai nenustebino, nes latvių žurnalistams užteko kultūros ir takto nekelti dėl to isterijos. Be to, šventė dėl D. Grybauskaitės neatvykimo nesužlugo ir nenublanko, o atidėti šimtmečio šventę ir palaukti, kol lietuviai sutaisys savo „vienintelį“ lėktuvą ir atskraidins Prezidentę, niekam net į galvą nešovė.

Tačiau greta techninio neįgalumo pademonstruotas dar ir Lietuvos diplomatinis neįgalumas. Patarlė sako: „Jei šuo nepjauna, kate pjudyk!“ Bet nestovėk rankas nuleidęs! Turėjo juk būti numatytas atsarginis kelionės variantas, juo labiau, kad šis lėktuvas genda ne pirmąkart. O pavėlavimu būtų tik daugiau išlošta – būtų latviams parodyta, jog atvykti pas juos ir pasveikinti nesulaiko jokios kliūtys. Latvijos prezidentė V. Vykė-Freiberga 2003 m. nepasibrangino į Kauną atskristi sraigtasparniu. Kandidatas į prezidentus G. Nausėda paironizavo, kad jis tokiu atveju į Rygą būtų važiavęs net dviračiu. Bet turbūt ir jo dviratis ar automobilis buvo sugedęs, kad į Rygą pasveikinti latvių jų valstybės šimtmečio proga jis nevažiavo. Kito Latvijos šimtmečio mūsų gyvenime jau nebus. Nebesulauksim. Malti liežuviu kiekvienas gudrus. Vienintelis kandidatas į prezidentus, atvykęs į Rygą, buvo Arvydas Juozaitis. Atvažiavo, pasveikino latvius latviškai, sudalyvavo eitynėse, susitiko su kai kuriais Latvijos lietuviais ir bičiuliais latviais. Tai suteikia vilties ateičiai.

Prezidentės pademonstruotas diplomatinis neįgalumas gali sunokinti piktus vaisius. Nepranašausiu, kokius, bet dalis jų gali būti susiję su regionine energetikos politika. Latviai mūsų siūlymams gali likti abejingi arba – kas dar blogiau – lietuvių pavyzdžiu pasiteisinti „techninėmis problemomis“.

Lapkričio 18-oji į Lietuvos istoriją jau įrašyta dukart kaip juoda diena. 1988 m. tą dieną Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba atsisakė Sąjūdžio siūlymo palaikyti Estiją ir paskelbti Lietuvos įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus. Tądien prasidėjo šaltasis karas tarp Sąjūdžio ir brazauskinės LKP. Šių metų lapkričio 18 d. buvo spjūvis Latvijos pusėn.

Alvydas BUTKUS yra Lietuvos kalbininkas, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras