Žurnalisto gyvybė ir geopolitinis žaidimas
Sau­do Ara­bi­jos žur­na­lis­to Ja­ma­lo Khas­hog­gio nu­žu­dy­mo jo gim­to­sios ša­lies kon­su­la­te Tur­ki­jo­je is­to­ri­ja yra ir grau­di, ir šo­ki­ruo­jan­ti, ir pa­mo­kan­ti. Ypač įdo­miai ji at­ro­do bend­ra­me glo­ba­lių įvy­kių ir skir­tin­gų vals­ty­bių san­ty­kių kon­teks­te.

Verta priminti, kad J. Khashoggis dingo šio mėnesio pradžioje, kai atėjo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule atsiimti skyrybų dokumentų. Jo naujoji gyvenimo draugė taip ir nesulaukė žurnalisto sugrįžtant. Netrukus Turkijos specialiosios tarnybos pradėjo tyrimą ir iškėlė versiją, jog J. Khashoggis buvo nužudytas konsulate, o jo kūnas supjaustytas ir paslapčia išvežtas iš ten. Jo labiau, kad Turkijos teisėsaugos organams pavyko nustatyti, jog tą dieną, kai dingo žurnalistas – į šalį atvyko 15 žmonių grupė, susijusi su Saudo Arabijos specialiosiomis tarnybomis. Numanoma, kad jie ir organizavo J. Khashoggio nužudymą.

Akivaizdu, kad žurnalisto nužudymas Saudo Arabijai jau dovanotas. Po kurio laiko šis nusikaltimas užsimirš ir viskas ir toliau tekės įprasta geopolitine vaga.

Saudo Arabija iš pat pradžių neigė, jog konsulate būtų įvykęs koks nors incidentas. Teigta, jog J. Khashoggis išėjo iš pastato per atsarginį išėjimą ir gali būti bet kur. Saudo Arabija taip pat pareiškė, jog ir pati pradėjo „dingusio žurnalisto“ paiešką. Tačiau į viešumą iškilo dar vienas įdomus faktas – pasirodo, jog prieš eidamas į konsulatą J. Khashoggis sinchronizavo savo išmanųjį laikrodį su telefonu, kurį paliko sužadėtinei. Laikrodis įrašė ir persiuntė į telefoną garsinę ir vaizdinę medžiagą apie tai, kaip J. Khashoggis buvo kankinamas, o vėliau nužudytas. Kitaip sakant, Saudo Arabija faktiškai buvo priremta prie sienos labai rimtais įkalčiais.

Pasipiktinimą dėl J. Khashoggio nužudymo reiškė tiek Turkija, kurios teritorijoje buvo įgyvendintas šis įžūlus nusikaltimas (nors konsulatas formaliai ir laikoma Saudo Arabijos teritorija), tiek JAV (nužudytas žurnalistas bendradarbiavo su šios šalies leidiniais, rašė skiltį „Washington Post“ laikraštyje). Kita vertus, negalima teigti, jog minėtas pasipiktinimas būtų koks nors ypatingas. Dar daugiau – Saudo Arabijai galiausiai buvo leista išsaugoti veidą. Rijadas, priremtas įkalčių, pareiškė, jog J. Khashoggis atsitiktinai žuvo konsulato teritorijoje muštinių metu. Šioje byloja pati Saudo Arabija sulaikė 18 žmonių, savo postų neteko keli aukšti valdininkai. Kitaip sakant, aistroms numalšinti skubiai buvo paskirti „atpirkimo ožiai“, ir panašu, kad visus tai tenkina. Beje, į klausimą, kur dingo žurnalisto kūnas – kol kas taip ir neatsakyta (buvo tik pasirodžiusi neoficiali informacija, jog žurnalisto kūno fragmentus pavyko aptikti Saudo Arabijos konsulo rezidencijos šulinyje).

Būtina paminėti, kad J. Khashoggis paliko savo gimtąją šalį prieš metus, kai sužinojo, jog jam gali grėsti pavojus. Prieš tai jis pats gana ilgą laiką buvo artimas šalies karališkajai šeimai, tačiau pastaruoju metu gana griežtai kritikavo kai kuriuos valdžios sprendimus bei pasisakė už tam tikras reformas labai konservatyvioje Saudo Arabijos karalystėje.

Tenka pripažinti, jog tragiška J. Khashoggio mirtis apipinta tam tikra geopolitine veidmainyste. Tiek JAV, tiek Turkija darė teisingus pareiškimus, tačiau tuo visos pastangos ir apsiribojo.

Tenka pripažinti, jog tragiška J. Khashoggio mirtis apipinta tam tikra geopolitine veidmainyste. Tiek JAV, tiek Turkija darė teisingus pareiškimus, tačiau tuo visos pastangos ir apsiribojo. Saudo Arabija yra svarbi Vašingtonui kaip patikimas sąjungininkas Artimųjų Rytų regione bei arši Irano oponentė. Dėl šios priežasties būtų naivu tikėtis, jog JAV rimtai gadins santykius su Rijadu dėl žurnalisto mirties (dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas žurnalistų irgi nemėgsta). Vašingtonas jau ne pirmus metus sėkmingai užmerkia akis į žmogaus teisių pažeidimus Saudo Arabijoje, todėl Rijadui ir buvo suteikta galimybė pasiteisinti.

Turkijos valdžią irgi sunku įtarti didele meile laisvai spaudai. Kita vertus, Ankara negalėjo nereaguoti į tokį įžūlų nusikaltimą savo panosėje.

Buvo pasirodžiusi ir informaciją, kad J. Khashoggio nužudymo aspektą per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos karaliumi minėjo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis pasakė, jog yra įsitikinęs, kad žurnalisto nužudymo tyrimas, kurį atlieka Rijadas, bus skaidrus. Čia irgi galima įžiūrėti karčią ironiją, nes Rusija yra tarp tų valstybių, kur taikos metu vis dar žūsta žurnalistai bei pačios garsiausios tokio pobūdžio bylos nėra ištirtos iki šiol. Galima priminti, kad 2006 metais žurnalistė Ana Politkovskaja buvo nužudyta V. Putino gimtadienio dieną. Šis nusikaltimas tapo savotiška dovana Rusijos prezidentui, kurį A. Politkovskaja smarkiai kritikavo. Vėliau V. Putinas viešame pasisakyme bandė sumenkinti nužudytos žurnalistės vaidmenį, teigė, kad ji buvo mažai žinoma ir neįtakinga.

J. Khashoggio nužudymas dabar lyginamas su Rusijos Išorės žvalgybos valdybos agentų bandymu nunuodyti Jungtinėje Karalystėje buvusį rusų specialiųjų tarnybų agentą Sergejų Skripalių ir jo dukrą Juliją.

Taip pat būtent Rusija gali geriausiai užjausti Saudo Arabijos valdžią. J. Khashoggio nužudymas dabar lyginamas su Rusijos Išorės žvalgybos valdybos agentų bandymu nunuodyti Jungtinėje Karalystėje buvusį rusų specialiųjų tarnybų agentą Sergejų Skripalių ir jo dukrą Juliją. Beje, šiame kontekste neretai pabrėžiama, kad Saudo Arabija net elgėsi subtiliai (jeigu toks žodis čia iš viso tinka), t. y. organizavo nusikaltimą konsulato teritorijoje, išvengė kitų atsitiktinių aukų, tuo tarpu, kai Rusija iš esmės demonstratyviai ir įžūliai panaudojo cheminį ginklą Jungtinės Karalystės teritorijoje, nuo šios atakos nukentėjo ne tik Skripaliai, bet ir atsitiktiniai žmonės. Vienos moters gyvybės gydytojams išgelbėti taip ir nepavyko.

Grįžtant prie J. Khashoggio istorijos, tenka konstatuoti, kad viskas, kas yra su ja susiję – kiek primena savotišką politinį balaganą. Akivaizdu, kad žurnalisto nužudymas Saudo Arabijai jau dovanotas. Po kurio laiko šis nusikaltimas užsimirš ir viskas ir toliau tekės įprasta geopolitine vaga. Visiškai teisus buvo laikraštis „Washington Post“, kai J. Khashoggiui atminti paskelbė jo tuščią „skiltį“ be teksto – tik su nuotrauka ir pavadinimu: „Dingęs balsas“. Žiūrint į dingusių, nužudytų ar kitaip nutildytų žurnalistų sąrašą galima pridurti – dar vienas.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius