Vilnius ir Vašingtonas sveikina Ukrainą, kai Berlynas ir Paryžius bučiuojasi su Putinu
Va­kar Ukrai­na mi­nė­jo sa­vo su­nkiai gi­na­mos Ne­prik­lau­so­my­bės 27-sias me­ti­nes.Tra­di­ciš­kai Ki­je­ve žy­gia­vo di­džiu­lis ka­ri­nis par­adas. Jau tra­di­ciš­kai ja­me nuo NA­TO da­ly­va­vo Es­ti­jos, Da­ni­jos, Bri­ta­ni­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ty­bių, Ka­na­dos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Lie­tu­vos, Ru­mu­ni­jos ka­riai.

Vėlgi tradiciškai savo išskirtinį dėmesį Ukrainai rodė Donaldo Trumpo administracija.

Pernai Kijeve Nepriklausomybės šventės proga lankėsi JAV gynybos sekretorius Jim Matiss, šiemet prezidentas Trumpas atsiuntė savo patarėją nacionaliniam saugumui Johną Boltoną, o valstybės sekretorius Mike Pompeo pasveikino Ukrainą prezidento vardu.

Pompeo taip pat pranešė apie naujas sankcijas Rusijai – tiesa, ne dėl Ukrainos, o dėl „Novičioko“ nuodų, tačiau data jų įvedimui vargiai pasirinkta atsitiktinai, ypač, kad kalbėdamas Kijeve Boltonas pabrėžė, jog anksčiau įvestos sankcijos Rusijai galios, kol ši nepakeis savo nuostatų dėl Ukrainos.

Su švente Kijevą irgi tradiciškai pasveikino Europos Sąjungos narių Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Suomijos prezidentai. Dalios Grybauskaitės sveikinimui Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra tradiciškai skyrė išskirtinį dėmesį.

Ko tradiciškai nebuvo Kijeve?

Kaip pernai, taip ir šiemet į Kijevą neatvyko Vokietijos ir Prancūzijos nei gynybos, nei užsienio reikalų ministrai, nebuvo nei prezidento Macrono, nei kanclerės Merkel sveikinimų.

Tai visiškai nestebina. Tikrovė tokia, kad Ukrainos ir Rusijos kare Vokietija ir Prancūzija visiškai atvirai remia fašistinį Putino režimą.

Nemažai išgirdusių šį teiginį šoka ginčytis ir protestuoti, aiškinti, esą Berlynas su Kijevu remia Ukrainą, netgi yra ugnies nutraukimo (tiksliau, „nutraukimo“) Donbaso fronte garantais.

Politikoje visados svarbiau yra ne kalbos, bet darbai. O darbai tokie:

Vokietijos firmos tiekė medžiagas ir techniką tilto iš Rusijos į Krymą statyboms, taip pat pastatė elektrinę Kryme, kad Rusija galėtų fiziškai prisijungti užgrobtą Ukrainos žemės gabalą ir šis neliktų be elektros, anksčiau tiektos iš Ukrainos.

Jeigu tai nėra tiesiogine parama Maskvai prieš Ukrainą, tuomet kas tokia parama yra?

Nežiūrint oficialiai paskelbtų ekonominių sankcijų Masvai dėl Krymo užgrobimo, Vokietijos ir Prancūzijos prezidentai važinėja į Rusiją su didžiulėmis savo šalių verslo delegacijomis, dalyvauja pasirašant kontraktus ir žada atkurti Rusijos ekonomiką.

Tokios veidmainiškos ekonominės politikos pasekoje Europos Sąjungos eksportas į Rusiją užpernai nustojo kristi, o pernai išaugo 19 procentų, šiemet per pirmą ketvirtį paaugo dar 1,4 procento, kai importas iš Rusijos į ES augo, atitinkamai, 22 ir 8,3 procento. Čia taip „veikia“ sankcijos.

Rusijos karinės pramonės įmonių vadovai sako, jog šiuo metu jie nuostolius patiria dėl Amerikos, o ne dėl Europos sankcijų.

Tai nestebina, nes visa Rusijos karinė technika – nuo tankų ir pėstininkų kovos mašinų iki fronto bobonešių aprūpinama prancūziškais Thales termovizoriais ir Sagem optronika, kurių patys rusai per ketvirtį amžiaus taip ir neišmoko patys pasigaminti.

Prancūziška karine įranga aprūpinti Rusijos tankai kariavo Ukrainoje jau 2014 metais, per kaip tik Nepriklausomybės dieną pradėtą trijų Rusijos brigadų taktinių grupių įsiveržimą, pasibaigusį Ilovaisko skerdynėmis.

Vokietija, netgi visa jėga spaudžiama iš Jungtinių Valstybių pusės, atsisako sustabdyti Ukrainą apeinančio dujotiekio Nord Stream-2 tiesimą, kurį pastačius Rusija galėtų nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, pajamos iš kurio šiuo metu dengia Kijevo išlaidas karui su Rusija.

Ir galiausiai – pastaruosius trejetą mėnesių tarp Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus vyksta labai intensyvios derybos Ukrainos klausimu valstybių vadovų, užsienio reikalų ir gynybos ministrų lygmeniu, kurių turinys slepiamas nuo kitų NATO ir ES valstybių, laikomų priešiškomis Rusijai.

Jeigu tai nėra tiesiogine parama Maskvai prieš Ukrainą, tuomet kas tokia parama yra?