Viena pesimistinė prognozė dėl vieno valdžios sprendimo
Nau­jų me­tų pra­džia – pui­kus me­tais da­ry­ti prog­no­zes, nors ban­dy­ti at­spė­ti at­ei­tį ir yra ga­na ri­zi­kin­gas už­siė­mi­mas.

Iš tikrųjų, šiame tekste norėčiau padaryti tik vieną prognozę, susijusią su vienu konkrečiu dabartinės Lietuvos valdžios sprendimu. Šiuo atveju busiu originalus, nes įprasta pažerti iškarto aibę prognozių, tikintis, jog kas nors iš visų pranašysčių gausos vienaip arba kitaip išsipildys.

Tačiau, kita vertus, nebusiu originalus, pateikdamas būtent pesimistinę prognozę. Galima sakyti, jog šiuo atveju seku madą, nes, pavyzdžiui, tradicinės Saxo Bank pranašystės vadinasi „Šokiruojančios prognozės“, o Bloomberg praeitų metų pabaigoje apskritai paskelbė „Pesimisto gidą“ artimiausiam dešimtmečiui į priekį.

Pagaliau, po ilgos įžangos, galima pereiti prie esmės. Nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo naujos taisyklės, susijusios su alkoholio platinimu. Esminiai pasikeitimai yra tokie: trumpinamas alkoholinių gėrimų paradavimo laikas parduotuvėse – nuo pirmadienio iki šeštadienio jie yra pardavinėjami nuo 10 iki 20 val., o sekmadienį – tik iki 15 val. (anksčiau parduotuvėse buvo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais po 22 val.). Be to, alkoholiniai gėrimai dabar gali būti pardavinėjami tik ne jaunesniems nei 20 metų asmenims (anksčiau – juos įsigyti galima buvo nuo 18 metų). Dar viena naujovė – draudžiama alkoholinių gėrimų reklama.

Taigi, būtent šio sprendimo pasekmes aš planuoju prognozuoti. Žinoma, verta pirmiausiai paminėti, kokių pasekmių laukia valdantieji. Jie yra nusiteikę optimistiškai – Lietuvoje turėtų sumažėti alkoholio vartojimas, o mūsų šalies žmonės taps sveikesni. Nesinori būti čia blogu pranašu, bet atvirai pasakysiu, jog valdančiųjų vizijoje trūksta tam tikrų aspektų supratimo.

Draudimai veikia prastai. Jie turi būti taikomi tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų nėra kitų alternatyvų. Tačiau mūsų valdžia mėgsta draudimus, nes tai yra paprasčiausias sprendimo būdas (ypač, jeigu negalvoti apie pasekmes) ir galimybė sukurti aktyvios veiklos iliuziją.

Kokios bus įvestų papildomų apribojimų pasekmės? Mano asmeninis pesimisto gidas „2018 alkoholio metams“ atrodo taip:

Šešėlinės alkoholio rinkos šuolis ir atgijimas. Į viešąjį diskursą grįš gerokai primiršti terminai – tokie, kaip „taškas“. Kas nežino – „taškais“ prieš kokius penkiolika metų buvo vadinamos vietos, kur bet kurio paros metu ir už mažesnę kainą, nei parduotuvėje galima buvo nelegaliai įsigyti baltarusiškos degtinės ar kitokių alkoholinių gėrimų (dažniausiai – neaiškios kilmės).

Galima priminti, kad valdžiai galiausiai pavyko išvalyti taškus (bent jau iš didelių miestų). Sprendimas buvo (tik nesakykit valstiečiams ir žaliesiems!) – atpiginti alkoholinius gėrimus. Po šio sprendimo „taškai“ išnyko savaime, juos nugalėjo ekonominė ir žmogiškoji logika, nes nėra prasmės pirkti neaiškios kilmės gėrimą, jeigu už tuos pačius pinigus galima įsigyti kokybišką produktą parduotuvėje.

Kartu su „tašku“ sugrįžimu šoktels ir apsinuodijimų vadinamuoju „pilstuku“ statistika. Valdžiai teks investuoti į papildomą socialinę reklamą, prisimenant irgi kokių penkiolikos metų senumo šūkį „negerk pilstuko kaukolinio“.

Jaunimas (būtent tie – nuo 18 iki 20 metų) turės daugiau prielaidų emigruoti. Ne, ne dėl to, jog negalės įsigyti alaus, o dėl to, jog valdžia demonstruoja jiems panieką, ribodama šios pilnamečių asmenų kategorijos teises ir laisves.

Ar stipriai nukentės alkoholinių gėrimų gamintojai? Prognozuoju, jog sunkiausi laikai ateis mažų alaus daryklų savininkams. Kitaip sakant, bus nužudyti gamintojai, kurių produkcija pritraukia į Lietuvą tam tikrą dalį turistų. Didieji gamintojai, žinoma, atsilaikys. Jų nepaveiks net reklamos draudimas, nes jie jau anksčiau įsigudrino reklamuoti girą ir nealkoholinį alų, suvienodinus savo gaminamų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų įpakavimo dizainą.

Jaunimas (būtent tie – nuo 18 iki 20 metų) turės daugiau prielaidų emigruoti. Ne, ne dėl to, jog negalės įsigyti alaus, o dėl to, jog valdžia demonstruoja jiems panieką, ribodama šios pilnamečių asmenų kategorijos teises ir laisves. Čia dingstys emigruoti ne tik jaunimui, nes dabartiniai valdantieji kiša savo absurdišką švelnųjį autoritarizmą ir į kitas gyvenimo sferas. Tad emigracijos problema toliau gilės, bet čia nieko naujo, ar ne?

Žinoma, kaip ir kiekvienoje prognozėje – šioje irgi galima įžiūrėti ne vien juodąsias puses. Kur vienas pralaimi – kitas laimi. Taigi, tarp laimėtojų bus Latvijos ir Lenkijos verslininkai. Mobiliosios alkoholinių gėrimų parduotuvės prie Lietuvos sienų taps sprendimu bent daliai mūsų šalies gyventojų. Beje, ir autentiško (mažųjų bravorų) alaus mėgėjai iš užsienio galės dabar užtikrintai rinktis kaip savo kelionės tikslą ne Lietuvą, o Latviją, kur šis verslas nėra žlugdomas.

Siekiant neprarasti optimizmo, galima taip pat tikėtis, jog ir jaunimas (nuo 18 metų) susipras, jog dalyvavimas politiniame procese yra svarbi gyvenimo dalis, nes nuo išrinktos valdžios sprendimų tiesiogiai priklauso mūsų gyvenimas. Tačiau valdžia nėra šventa karvė. Tai yra tik žmonės, kuriems laikinai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus. Šie įgaliojimai iš jų gali būti atimti per artimiausius rinkimus. Kai (ir jei) jaunimas tai supras – vėl turėsime aukštą aktyvumą prie balsadėžių, kas leidžia tikėtis, jog pernelyg užsisvajojusios ir užsižaidusios politinės jėgos bus pasiųstos už politinio lauko ribų. Taigi, vilčių yra.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.