Vartotojo statuso pasikeitimai ESTT praktikoje
Var­to­to­jas, kaip su­tar­ties ša­lis, dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (in­for­ma­ci­jos, pa­tir­ties, lai­ko sto­kos) ir ki­tų ap­lin­ky­bių yra aki­vaiz­džiai ne­ly­gia­ver­tė­je pa­dė­ty­je su ki­ta su­tar­ties ša­li­mi – par­da­vė­ju ar pa­slau­gų tei­kė­ju. To­dėl var­to­ji­mo su­tar­ties ins­ti­tu­tas grin­džia­mas silp­nes­nės su­tar­ties ša­lies (var­to­to­jo) tei­si­nės ap­sau­gos dok­tri­na, ku­ri reiš­kia su­tar­ties lais­vės pri­nci­po ri­bo­ji­mą.

Poreikis apginti silpnesnės sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina didesnę vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės taisyklių, taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.

Asmenys, iš esmės veikiantys ne kaip vartotojai ir užsiimantys visuomenine veikla, patenka į vartotojo statuso apibrėžimą ir gali naudotis visomis vartotojams suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę į jurisdikciją.

Vartojimo sutarties požymius gali atitikti labai įvairios pagal savo dalyką sutartys, todėl svarbu garantuoti, kad visais atvejais sprendžiant sutartinius ginčus vartojimo sutartys būtų identifikuojamos ir vartotojo teisės tinkamai ginamos.

Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą nagrinėjant civilines bylas, tikslinga apibendrinti vartojimo sutarties instituto bei vartotojo statuso taikymo specifiką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT, toliau – Teisingumo Teismas) naujausioje praktikoje.

2018 metų sausio 25 dieną Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-498/16 (Austrijos pilietis Maximilian Schrems v. Facebook Ireland Limited) ir išaiškino: „Asmeninės Facebook paskyros naudotojas nepraranda vartotojo statuso (kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001), kuris suteikia teisę paslaugų teikėjui reikšti ieškinį pagal vartotojo nuolatinę gyvenamąją vietą, net ir tada, jei naudotojas publikuoja knygas, skaito pranešimus, administruoja interneto svetaines, renka aukas ir perima daugelio vartotojų reikalavimus, siekdamas juos pareikšti teisme.“

Kiek tai susiję su vartotojo statusu? Teisingumo Teismas pažymi, kad vartotojo gyvenamosios vietos jurisdikcija iš principo taikoma tik tuo atveju, kai šalių sudarytos sutarties tikslas nėra atitinkamų prekių ar paslaugų naudojimas profesiniams tikslams. Dėl skaitmeninio socialinio tinklo paslaugų, kurios skirtos naudotis ilgą laiką, pasakytina, jog reikia atsižvelgti į naudojimosi šiomis paslaugomis vėlesnius pokyčius.

Taigi ieškinį teisme pareiškęs asmuo, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis, gali remtis vartotojo statusu tik tuo atveju, jei naudojimasis šiomis paslaugomis su verslu ar profesija nesusijusiais tikslais, dėl kurio iš pradžių sudaryta sutartis, vėliau netapo iš esmės profesinio pobūdžio naudojimusi.

Šis Teisingumo Teismo išaiškinimas sudarė prielaidas vartotojo sampratos plečiamajam aiškinimui, t. y. asmenys, iš esmės veikiantys ne kaip vartotojai ir užsiimantys visuomenine veikla, patenka į vartotojo statuso apibrėžimą ir gali naudotis visomis vartotojams suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę į jurisdikciją reiškiant ieškinį teisme.

Matas Lasauskas yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas