Vanago šimtmetis

Štai diena, kai prieš šimtą metų gimė būsimasis Lietuvos

laisvės kovų vadas ir kovojančios tautos vadovas,

nepaprasto telkiančio intelekto, tikėjimo, ryžto kautis

prieš bolševikų okupaciją ilgametis lyderis Adolfas

Ramanauskas – Vanagas.

Kruvinosios žemės vargšės Europos istorijoje – ir mūsų

Lietuva buvo verčiama tokia žeme.

Nelaimes atnešė dvejopi svetimieji, nekentę Lietuvos

ir norėję, kad ji išnyktų. O Lietuva norėjo gyventi ir gynėsi.

Daugel krito sūnų pasiryžėlių, daug nekaltų žmonių, daugel

krito įsibrovusių žudikų ir plėšikų. Tačiau pastarųjų laukinės

ordos buvo nesuskaičiuojamos. Parblokšta ir krauju srūvanti Lietuva,

juolab stumiama nevilties ir išdavysčių keliu, turėjo trauktis,

kad vėl pakiltų.

Vanagas liepė ruoštis.

Tai įvyko!

Virš tėvynės vėl skrieja laisvas Vanagas.

Norėčiau, kad visa Lietuva, visi jos chorai dainuotų puikią

dainą Marcelijaus žodžiais, vieną iš dviejų sukurtų artėjant

Atgimimui: „Žemaičių plentas“.

Vanagas aukštai,

Kur tik užmatai...“

Dainuok, Lietuva, ir tu gyvensi.