Vaidotą Antanaitį prisimenant
Iš­ly­dint iš­ki­lų as­me­nį ir bu­vu­sį Ne­prik­lau­so­my­bės bend­ra­žy­gį, at­plau­kia pri­si­mi­ni­mai ir pa­mąs­ty­mai.

Su Vaidotu Antanaičiu buvome kartu SSRS liaudies deputatų suvažiavime, ir po Kovo 11-osios jam buvo pavesta su grupe buvusių „liaudies deputatų“, vis dar laisvai patenkančių į Kremlių, nuvežti ir įteikti pačiam M. Gorbačiovui mūsų valstybės atkūrimo aktus. Atliko tai puikiai, tvirtai ir sąmojingai, yra nufilmuota.

Paskui buvo mūsų miškų ūkio ministras, pirmasis ambasadorius Vokietijai. Labai nemėgo veidmainystės; turėjo progą ją griežtai užprotestuoti Sausio 13-osios naktį ir vėliau aprašydamas, liudydamas. Prisiminkime jį su tikra pagarba, o dabar dar pridedu detalę iš savo archyvo, 1990 m. depešą iš Maskvos.

Kovo 21 d. 12 val. 10 min. Iš Maskvos skambino V. Antanaitis ir pranešė, kad šiandien Aukščiausiojoje Taryboje svarstomas įstatymas dėl Respublikų išstojimo iš TSRS. Iki pietų šis įstatymas svarstomas Sąjungos Taryboje, po pietų Tautybių Taryboje. V. Antanaitis su A. Buraču dalyvavo Sąjungos Tarybos posėdyje kaip stebėtojai. V. Antanaitis tik patarė savo kalboje, koks tai turėtų būti įstatymas, tačiau jis buvo nutrauktas ir išėjo iš salės. V. Antanaitis kalbėjo su švedais, jie siūlė kitą savaitę susitikti ir aptarti Lietuvos įstojimą į Šiaurės Tarybą.