TV kalba: klysta ir intelektinių žaidimų vedėjai
Ge­gu­žę Kal­bos ins­pek­ci­ja ti­kri­no LRT te­le­vi­zi­jos trans­liuo­ja­mų in­te­lek­ti­nių žai­di­mų „Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio vai­kai“, „Auk­si­nis pro­tas“, „Kas ir ko­dėl?“ ve­dė­jų kal­bą. Šį kar­tą pa­na­šios bu­vo ne tik lai­dos, bet ir klai­dos.

Dažniausia jų – veiksmažodis užskaityti reikšme „įskaityti“. Jį ne po vieną kartą pavartojo Darius Jurgelevičius ir Robertas Petrauskas: Ką, Austėja, darysim? Užskaitysim (=įskaitysim) Tadui?; užskaito (=įskaito) Tadui tris taškus; būčiau užskaitęs (=įskaitęs) atsakymą; geras atsakymas, bet niekaip negaliu jo užskaityti (=įskaityti).

Moksleivių viktorinos vedėjas R. Petrauskas ir veiksmažodžiui gautis suteikė lietuvių kalbai svetimą reikšmę, šio žodžio prireikė ir Arūnui Valinskui „Auksiniame prote“: pažiūrėsim, kas gausis šitoje dvikovoje (=kas išeis šitoje dvikovoje; kuo baigsis, kaip susiklostys šita dvikova); nieko iš to nesigaus (=neišeis); dvi upės susilieja ir kokia gaunasi (=susidaro) trečioji upė.

A. Valinskas ir D. Jurgelevičius neišvengė ir gramatikos klaidų, tarp jų – keli netaisyklingi junginiai su vietininku: galėjom grožėtis olimpinėmis žaidynėmis, tame tarpe (=taip pat) ir biatlonu; tame (=čia) ir yra visa esmė; viskas tvarkoje (=viskas gerai).

Andrius Tapinas nepadarė ne tik šių – dažniausių, bet ir kitų gramatikos ar žodyno klaidų. Tik kai kuriuos laidoje minimus pasaulio vietovardžius, dalyvių vardus jis kirčiavo ne pagal bendrinės kalbos taisykles.

Suskaičiavus padarytas klaidas ir įvertinus jų svorį, taisyklingiausiai kalbančio intelektinių žaidimų vedėjo titulas šįkart atitektų A. Tapinui.

Ramunė Kanišauskaitė yra Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė