Tie gėdingi marškinėliai
Na­cių re­lik­vi­jos nė­ra šau­nus da­ly­kas. Jei­gu už­siim­si­te no­sį ir pa­si­kaps­ty­si­te in­ter­ne­te, ga­li­te ras­ti iš­par­duo­da­mų Tre­čią­jį rei­chą pri­me­nan­čių vė­lia­vų, marš­ki­nė­lių ir lip­du­kų au­to­mo­bi­liams – to­se pa­čio­se par­duo­tu­vė­se, kur taip pat pre­kiau­ja­ma žieb­tu­vė­liais su pa­go­niš­kais sim­bo­liais ar­ba kuk­luksk­la­no at­ri­bu­tais. Ta­čiau joks sa­ve ger­bian­tis pre­ky­bi­nin­kas to­kių daik­tų san­dė­ly­je ne­tu­rės.

Būtų logiška manyti, kad žudikiško totalitarinio sovietinio režimo simbolių irgi turėtų būti vengiama. Juk Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas buvo sąjungininkai iki pat nacių režimo netikėto puolimo prieš Sovietų Sąjungą 1941 metais. Liūdnai pagarsėjusiu Molotovo – Ribentropo paktu abu režimai suraikė Europos žemėlapį ir didelį žemyno gabalą atidėjo įmesti į mėsmalę. Paieškojus internete galima rasti nuotraukų, kuriose matyti, kaip nacių ir sovietų pajėgos džiugiai dalyvauja parade ir atiduoda vienos kitoms pagarbą prie Lenkijos lavono.

Vis dėlto didžiausias mažmeninės prekybos tinklas pasaulyje „Walmart“ pardavinėja „šaunius“ marškinėlius su sovietų emblema – kūju ir pjautuvu – už 19,99 dolerio. Šie drabužiai yra tarp 162 daiktų su sovietine simbolika, gaminamų kitos JAV bendrovės – „Buy Cool Shirts“.

Paties „Walmart“ taisyklės draudžia prekiauti daiktais, susijusiais su „bet kokiais istoriniais arba aktualiais įvykiais“, jeigu jie gali būti palaikyti „įžeidžiamais“. Masinės žudynės, trėmimai, kankinimai, religinis persekiojimas ir ištisų šalių pasmerkimas dešimtmečius trukusiai karinei okupacijai neabejotinai yra istoriniai įvykiai, tikrai atitinkantys bet kokį protingą žodžio „įžeidžiamas“ apibrėžimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino „Walmart“ liautis pardavinėti šiuos marškinėlius. „Pasitikime @Walmart moraline pozicija ir raginame atšaukti prekes su masinių žudymų simboliais“, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje. Vien jo šalyje sovietinės represijos 1944–1953 metais pareikalavo 50 tūkst. žmonių gyvybių; dar 20 tūkst. lietuvių žuvo per partizaninį karą su sovietų okupantais.

Tačiau tam tikru momentu piktinantys dalykai tampa blankia praeitimi. Tik nedaugelis dabar prieštarautų dėl komiškų užuominų apie ispanų inkviziciją. Kad ir kaip būtų, šiuolaikinis Vatikanas nemėgina atkurti klerikalų minčių policijos arba kankinti eretikų. Sovietinės imperijos atveju istorinės žaizdos dar nėra užsitraukusios, o atgimstantis Rusijos imperializmas kelia didžiulį pavojų.

Kitos šalys, anksčiau patekusios į sovietų rankas ir nukentėjusios arba dabar bijančios Rusijos agresijos, turėtų prisidėti prie Lietuvos protesto. Tą patį turėtų padaryti jų sąjungininkės.

Šis pasipiktinimas pabrėžia daug gilesnę esmę: dviprasmišką Rusijos ryšį su savo sovietine praeitimi ir aplinkinio pasaulio nuolaidžiavimą tokiam požiūriui. Vladimiras Putinas yra pagarsėjęs tuo, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino praeito šimtmečio geopolitine katastrofa. Rusija ne itin stengiasi slėpti Sovietų Sąjungos ydas (tokios knygos kaip Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagas“ yra lengvai prieinamos). Tačiau ji apie šiuos dalykus kalba santykiniais terminais.

Taip, Stalinas bjauriai elgėsi ir padarė siaubingų klaidų. Taip, planinė ekonomika baigėsi griūtimi. Vis dėlto Sovietų Sąjunga buvo didi šalis. Ji modernizavo savo ekonomiką ir visuomenę, kad ir kaip tai buvo sunku, taip pat nugalėjo nacistinę Vokietiją bei jos sąjungininkes. Daugelis Vakaruose tai vertina palankiai arba šių dalykų neišmano, todėl jiems atrodo, kad toks požiūris bent iš dalies pateisinamas.

Nesugebėjimas sąžiningai įvertinti istorijos kursto dabartinį Rusijos konfliktą su Vakarais. Sovietų valdžios žlugimas gali būti vertinamas kaip išsivadavimas arba pralaimėjimas; jis negali būti ir viena, ir kita. Jeigu tai pralaimėjimas, tuomet dabartinis Rusijos naratyvas apie pažeminimą ir apiplėšimą atrodo pagrįstas. Vakarų šalys barstė druską ant žaizdų. Dabar jos skina tokio elgesio vaisius.

Kitos šalys, anksčiau patekusios į sovietų rankas ir nukentėjusios arba dabar bijančios Rusijos agresijos, turėtų prisidėti prie Lietuvos protesto.

Kita vertus, jeigu 1991-ieji buvo džiaugsmingas Rusijos išsivadavimas, kyla klausimas, kaip Kremlius paveldėjo – ir išdavė – šį palikimą. Pamėginkite visa tai išaiškinti ant marškinėlių.

* Kai buvo parašytas šis straipsnis, „Walmart“ dar nebuvo atsakęs į Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose skundą; jo atstovai spaudai neatsiliepė į mano užklausimus.

BNS