Svarbiausi metų įvykiai
Kai tik pa­skel­bia­mi ne­la­bai pa­lan­kūs Lie­tu­vos rai­dos pa­ly­gi­nus net su kai­my­ni­nė­mis Bal­ti­jos ša­li­mis ro­dik­liai – spar­čiai ma­žė­jan­tis gy­ven­to­jų skai­čius, di­džiu­lė so­cia­li­nė at­skir­tis, lė­tai au­gan­ti eko­no­mi­ka, ma­žos in­ves­ti­ci­jos, ne­pa­nau­do­ja­mos ES lė­šos, iš kar­to pa­si­girs­ta val­džios žmo­nių ra­gi­ni­mai pa­si­mo­ky­ti iš Es­ti­jos ir kal­bė­ti apie sa­ve tik ge­rai ar­ba žvelg­ti į at­ei­tį, bet ne į pra­ei­tį. 

Pamirštama tik pasakyti, kad būtent del jų netinkamo vadovavimo Lietuva atsidūrė valstybių atsilikelių gretose ir tai, kad jie paprasčiausiai nenori prisiminti, kad lemiamu momentu patys nebuvo kartu su šimtais tūkstančių Lietuvos žmonių kovojusių už valstybės Nepriklausomybę.

Kada nors bus parašyta tiesa kaip tai atsitiko, kodėl ir kaip šie žmonės atsidurė Lietuvos valdžioje. Taip tikrai bus, žinant kaip 90-aisias subliuško daug metų kruopščiai puoselėjamų mitų skirtų žmonėms kvailinti. Tik melo kaina yra labai didelė – sudužę likimai, sugriauti gyvenimai.

Bet palydint 2017 metus galime tik pasidžiaugti atgijusia Lietuvos pilietine visuomene. Būtent jos veiksmai paskatino teigiamus postūmius tiek politikoje tiek ekonomikoje. Klausimas yra kodėl visuomenė atsibudo tik dabar. Juk dar 2011 m. strateginėje Lietuvos apžvalgoje paruoštoje Krašto apsaugos akademijos buvo įvardinta ydinga akademinių postų dalybos saviems ir įtakos veikimo sistema stabdanti pažangą aukštajame moksle ir turinti neigiamos įtakos jo kokybei. Dar 2016 m. Europos Tarybos atliktas tyrimas nurodė problemas formuojant Lietuvos teisėsaugos sistemą, daug rimtesnes negu dabar minimas Lenkijoje, ir pasiūlė būdus kaip ją suderinti su demokratinei visuomenei būtinais reikalavimais. O šių metų pavasarį tie patys ekspertai pažymėjo, kad reikalingi sprendimai vis dar nėra priimti.

Didesnį visuomenės aktyvumą tur būt galima paaiškinti migracijos įtaka. Išvykę į kitus kraštus atneša žinią savo kraštui kaip yra gerbiami žmonės kitur, kokios ten gyvenimo sąlygos, žmonių ir valdžios bendravimas. Kaip visuomenes interesas yra ginamas įvairių pilietinių nevyriausybinių organizacijų.

Atskira kalba būtų apie Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kurių yra daug, bet pilietiškumo ten yra mažai. Ir jos yra lengvai valdomos valstybės lėšų skiriamų jų veiklai pagalba. Todėl visos ir susirenka „padaryti nuotrauką“ prezidentūros rengiamoje labdaros mugėje. Graudu ir gaila žiūrėti kaip nuoširdžiai ir nesavanaudiškai dirbatys žmonės stovi šaltyje laukdami kol praeis pro šalį valdžios kortežas ir nusipirks kelis suvenyrus. Gėda dėl to ir daugeliui vilniečių, todėl į nevyriausybinių organizacijų mugę prezidentūroje susirenka nedaug žmonių.

Mažėja ir gretos norinčių dalyvauti su valdžios žmonėmis minint svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Kartais sakoma, kad tai patriotinio auklėjimo spragos, bet juk kasdien teigiama, kad nereikia žvalgytis į praeitį. Žmonės viską supranta, tad palaipsniui formuojasi suvokimas, kad reikia valstybės veliavą laikyti patiems, neleisti ja pasinaudoti, kaip vyksta dabar savo asmeninės karjeros ir gerovės siekimui. Tai ir yra svarbiausia.

Lietuva neturi nuslinkti į pilką zoną, kur pilietinės visuomenės veiksmai yra traktuojami kaip grėsmė valstybei. Šiandien D. Britanijoje susirūpinta, kad kai kurie universitetai bando apriboti diskusijas aštriais ir kontroversiškais visuomenės raidos klausimais. Toks savotiškas politinis korektiškumas. O Lietuvoje tokie dalykai jau nieko nestebina.

Bet universitetai ir egzistuoja tam, kad ten būtų išsakomos pačios aštriausios mintys, vyktų diskusijos be jokio politinio korektiškumo, vyrautų nuomonių įvairovė. Todėl D. Britanijos švietimo ministras pažadėjo, kad universitetai bandantys riboti žodžio laisvę gali būti nubausti finansiškai. Yra dar ką išmokti naujais metais Lietuvos universitetams ir pilietinei visuomenei. Tik tada valstybė ir atsigaus.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė