Sutarti (ne)galima delsti. Arba kuriuo keliu pasuks bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas
2018-ie­ji švie­ti­mo bend­ruo­me­nė­je bu­vo pa­žy­mė­ti pla­čiai nu­skam­bė­ju­siais įvy­kiais, lie­čian­čiais bend­ro­jo ug­dy­mo tu­ri­nio at­nau­ji­ni­mą. Ne­ke­ti­nu jų rea­ni­muo­ti, nes tai pra­ei­tis. Ge­ro­kai ak­tua­liau kal­bė­ti apie at­ei­tį, ne­pa­mirš­tant pa­žvelg­ti ir ap­mąs­ty­ti, kas bu­vo da­ro­ma, ko­dėl ne­pa­vy­ko ir, ką da­ry­si­me to­liau?

Visiškai akivaizdu, kad bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo klausimas labai domina švietimo bendruomenę. Jau daugelį metų mokytojai, mokyklų vadovai, mokiniai ir jų tėvai ragina imtis veiksmų dėl bendrojo ugdymo programų kaitos. Labai gerai, kad šis klausimas atsirado valdžios darbotvarkėje. Tačiau ne mažiau svarbu, kaip tai daroma ir, ar bus daroma.

Reikės stipriai pasistengti, kad numatomi pokyčiai taptų savastimi mokykloms ir mokytojams. Tikėtina, kad pastariesiems taip pat reikės daug ką keisti.

Labai svarbu, kad bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas prasidėtų gerai tam pasiruošus. Tai itin jautri sritis, susijusi su švietimo kokybe, o, pasak, švietimo įstatymo 37 str. 3 dalies: „Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų.“ Neabejotina, kad Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo gairės patenka į švietimo kokybės lauką, todėl plati diskusija, gili analizė, praktinių įžvalgų ir tyrimais paremtų duomenų pateikimas šiuo klausimu ne tik aktualūs, bet ir būtini. Jei pokyčiai nebus pagrįsti rimtais argumentais, visuomenė jais netikės ir priims juos, kaip dar vieną valdžios „nuleistą“ reformą.

Jau buvo išsakytos pirmosios nuomonės dėl Ugdymo turinio atnaujinimo gairių projekto. (Skaitytojui iš šalies priminsiu, patvirtinus projektą, jis taps pamatiniu dokumentu, kurio pagrindu bus atnaujinamas bendrojo ugdymo turinys, t.y. atnaujinamos bendrojo ugdymo programos). Dėl pastarojo dokumento projekto kritiškų pastebėjimų išsakė akademinės bendruomenės nariai, Bendrojo ugdymo taryba, o naujausią nuomonę (2019–01–04) viešame kreipimesi pateikė pedagogų dalykininkų, tėvų forumo, moksleivių sąjungos, profesinių sąjungų, mokyklų vadovų ir kitos švietimo bendruomenės asociacijos. Iš viso net 38 organizacijos. Į pastarąjį kreipimąsi Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (bent jau taip buvo viešai publikuota) sureagavo kaip į švietimo bendruomenės nenorą atnaujinti bendrojo ugdymo turinį. Taip tikrai nėra. Kreipimąsi pasirašiusieji akcentavo nepritarimą Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektui ir išreiškė norą dalyvauti tolesniuose ugdymo turinio atnaujinimo procesuose: „Nepritariame bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairių ir ugdymo programų restruktūrizavimo projektams, tačiau esame pasirengę konstruktyviam dialogui, galinčiam padėti įveikti krizę švietimo sistemoje ir sėkmingai įgyvendinti bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo reformą“.

Taigi, akivaizdu, kad Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektas nesulaukė plataus palaikymo švietimo bendruomenėje. O palaikymas ir pritarimas būtini, nes nesutarus dėl esminių dalykų, bendrojo ugdymo programų rengėjai negalės atliepti nei švietimo tikslų, nei principų, kurie deklaruojami švietimo įstatyme. Juk nežinodamas kelio ar pasirinkęs klaidingą, į tikslą nenuvažiuosi. Todėl verta galvoti apie Lietuvos bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo rinktinės suformavimą iš geriausių edukologijos mokslo atstovų, pažangiausių mokytojų, dirbančių ne tik su labai gabiais vaikais, bet ir su turinčiais mokymosi sunkumų. Tai galėtų būti visuomenei žinoma grupė žmonių, kurių autoritetas ir kompetencijos būti neginčijami. Būtent tokia ekspertų grupė galėtų parengti Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo gaires, jas pristatyti, paaiškinti ir padėti suprasti visuomenei kodėl to reikia. Tikėtina, kad tuomet išaugtų pasitikėjimas ir planuojamais pokyčiais, ir švietimu apskritai.

Bendrasis ugdymas dabar gyvena sumaištyje (priežasčių tam daug), todėl aiškumas, kuria kryptimi pasuks ugdymo turinio atnaujinimas – būtinas.

Tačiau skubinti įvykių vien dėl to, kad vyriausybės programa nustatė nerealius terminus ugdymo turinio atnaujinimo darbams, tikrai nereikia. Skubėjimas gali atnešti daugiau žalos, nei pozityvių permainų. Juk nepakaks tik paruošti ir patvirtinti reikalingus dokumentus. Reikės stipriai pasistengti, kad numatomi pokyčiai taptų savastimi mokykloms ir mokytojams. Tikėtina, kad pastariesiems taip pat reikės daug ką keisti. Nuo jų priklausys kaip atnaujintas ugdymo turinys įsigalės ugdyme. Todėl labai svarbu, kad mokytojai dalyvautų programų atnaujinime ir pamatytų, kad jų pastebėjimai iš praktikos yra vertinami. Tam reikia laiko. Kita vertus, ilgai laukti taip pat nebegalime. Bendrasis ugdymas dabar gyvena sumaištyje (priežasčių tam daug), todėl aiškumas, kuria kryptimi pasuks ugdymo turinio atnaujinimas – būtinas. Būtina ir aukščiausių valdžios institucijų lyderystė sutelkiant švietimo bendruomenės protus bei vedant ją sutarimo link, idant pasiektume geriausią rezultatą. Žinoma, stipriausias ir labai naudingas Lietuvai žingsnis būtų, jei partijos pasiektų nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Juk gerą pavyzdį dėl krašto gynybos turime.

Taigi, kur dės kablelį reformos planuotojai ir politikai? „Sutarti (ne)galima delsti.“

Darius Mockus yra Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas; Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius