Studijuokim feodalizmą
Feo­da­liz­mo epo­chos val­dy­mo samp­ra­ta, gal­vo­se­na ir ūki­nės veik­los pra­kti­ka nū­nai ak­tua­lios, ver­tos šiuo­lai­ki­nių stu­di­jų net uni­ver­si­te­tuo­se. Ko­dėl, kam? Kad pa­si­reng­tu­me pra­si­de­dan­čiam nau­jam Lie­tu­vos is­to­ri­jos tarps­niui.

Didelės teritorijos jau dabar kontroliuojamos ir eksploatuojamos naujųjų feodalų. Gyventojai pripranta būti feodalo ūkio dalimi, suprantama, ir jo pasyviųjų balsų galia pseudodemokratijoje. Prisideda senieji papročiai, paveldas.

Kai kada matydavom, kad „vietose“ itin gerai tvarkosi vietinė giminaičių teisėtvarka.

Darbo liauda neprašaps,

pasirūpys graps.

Savivaldybių plotmėje jau dabar formuojasi visai autonominės feodalinės valdos, kuriose – sava tvarka, savi rašyti ir nerašyti įstatymai. Privalu pagal juos gyventi. Ne tik Rytų Lietuvoje. Tačiau teritorinės ribos nebūtų gerai.

Kartais vietinis feodalas mosteli pernelyg plačiai – dvarai draustiniuose – ir net susiduria su valstybės įstatymo brėžta riba bei teisėsaugos užmačia ginti savo galių valdas. Tada pamatome kiek gyvybės. O kas galėtų pasakyti, ar Naisiuose (ligi Kauno marių), Druskininkuose, Lazdijuose – tikrai Lietuvos valstybė? Veikiau separatistai.

Kaunas taip gerai tvarkosi, kad jam Lietuvos valstybės nė nereikia. Nebent herbui pasipuošti. O šiaip – tik netrukdykit!

Vilniaus dar neužvaldė joks separatinis judėjimas, tad nė ženklo valstybės šimtmečiui neįsibedė. „Vyčiui – ne“ kažin ar laimėjimas.

Kai kada matydavom, kad „vietose“ (pavyzdžiui, Pagėgiuose) itin gerai tvarkosi vietinė giminaičių teisėtvarka, o Lietuva tik stebi procesus iš už kampo. Piliečiai atsiųstų Lietuvai daug informacijos iš visokių panašių vietų. Reikia centro, kuris kauptų medžiagą neofeodalizmo studijoms.

Laisvė reikštis, būti šiek tiek šeimininkais, o ne dosnaus darbdavio tarnais, gal skatintų žmones likti Lietuvoje. Tegu valdantieji surengia seminarų šia tema.

Laisvė reikštis, būti šiek tiek šeimininkais, o ne dosnaus darbdavio tarnais, gal skatintų žmones likti Lietuvoje. Tegu valdantieji surengia seminarų šia tema.

Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvos teritorija vieninga ir nedaloma. Iš tiesų tai skirtingos teritorijos, prireikus turinčios skirtingą įstatymų tvarką, bent jau skirtingą įstatymų taikymą.

Feodų sistemai sparčiai plintant, o kai kuriems feodams ketinant net jungtis (į kitokią Lietuvą?), turbūt reikalinga centrinė konstitucinės saugos įstaiga, kuri stebėtų, perspėtų, referuotų aukštyn.

Jeigu feodalai leis jai rastis.