Šokas po Donaldo Trumpo viešnagės Europoje
Pra­ėjus sa­vai­tei po JAV pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po vieš­na­gės Eu­ro­po­je, Va­ka­rų pa­sau­lis vis dar yra iš­tik­tas šo­ko. Lie­tu­vos aukš­čiau­sio­ji val­džia ir kai ku­rie po­li­to­lo­gai džiau­gė­si JAV va­do­vo per NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą par­ody­ta va­di­na­mą­ja po­zi­ty­vaus ag­re­sy­vu­mo tak­ti­ka, bet jos pa­sek­mės kol kas Eu­ro­pai ne­ža­da nie­ko ge­ra.

Praėjusios savaitės interneto hitu tapo JAV žvalgybos vadovo Dano Coatso reakcija per garsųjį saugumo politikos forumą Aspene (Koloradas) į netikėtai pasirodžiusią informaciją, jog D. Trumpas pakvietė V. Putiną atvykti į JAV. D.Coatsas nepatikėjo šia žinia ir paprašė, kad vedėja ją pakartotų. Paskui jis garsiai ir su kartėliu nusijuokė.

Pareigūno juokas bylojo apie nusivylimą dėl to, kad jis, kaip žvalgybos vadovas, neturi aiškaus suvokimo, ką daro šalies vadovas, nežino bent pagrindinių D. Trumpo ir V. Putino pokalbio aspektų. Jo niekas apie tai neinformavo, kaip, matyt, ir kitų aukštų JAV pareigūnų.

Mums svarbiausias klausimas – Donaldo Trumpo pozicija dėl NATO ir JAV atsakomybės mūsų regione.

Be to, JAV prezidentas, net artimiausiems žmonėms neatskleisdamas pokalbio su V. Putinu turinio, sudaro galimybę kitai šaliai manipuliuoti informacija. Dar niekada Vakarų valstybės dėl savo veiksmų nebuvo užkibusios ant kitos šalies informacinio kabliuko. O juk Rusija yra įvardyta kaip grėsmė.

Netrukus Maskva parodė, kas valdo informaciją apie dviejų prezidentų susitikimą. Ji paskelbė, kad V. Putinas su D. Trumpu aptarė referendumo Donbase galimybes. Baltieji rūmai iš karto pareiškė, jog tokiam pasiūlymui nepritariama.

Kai birželio mėnesį po G 7 susitikimo Kanadoje pasklido žinia apie D. Trumpo frazę, kad Krymas yra Rusijos teritorija, oficialioms Vašingtono institucijoms irgi teko įsitraukti ir pareikšti, jog JAV nepripažįsta Krymo aneksijos. Helsinkyje šią poziciją per spaudos konferenciją pagarsino Rusijos, o ne JAV vadovas.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbiausias klausimas – D. Trumpo pozicija dėl NATO ir JAV atsakomybės mūsų regione. Kol kas nežinome, ar jis šia tema kalbėjo su V. Putinu. Bent iki šiol manyta, kad ji plėtojama tik NATO partnerių.

Tačiau dar iki susitikimo Helsinkyje JAV leidiniuose ir Rusijos žiniasklaidoje pasirodė D. Trumpo pozicijai artimų komentarų, kad JAV galbūt reikėtų taupyti lėšas ir atsisakyti didelių karinių įsipareigojimų Europoje, įskaitant Baltijos regioną.

Po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Lietuvoje netrūko optimistinių komentarų, jog D. Trumpo strategija išmušti daugiau pinigų iš europiečių suveikė, kai šis pasiuntė užuominą, kad JAV gali pasitraukti iš NATO. Vis dėlto mažiau kalbama apie tai, kokios nuotaikos dabar tvyro Europos šalių sostinėse ir kaip į D. Trumpą po tokio spaudimo taktikos žiūri tų šalių politikai.

Iš principo reikia kalbėti apie tai, kad plyšys tarp įtakingiausių Europos valstybių ir D. Trumpo tik dar labiau padidėjo. Visada demokratijos tvirtove laikytos valstybės vadovas daug geriau susikalbėjo su V. Putinu nei su demokratinės Europos politikos elitu. Vašingtono partneriais Senajame žemyne, D. Trumpo akimis, tampa Varšuva bei Budapeštas, kurie yra kritikuojami kitų Europos Sąjungos (ES) šalių sostinių dėl demokratijos deficito, ir populistinės Vakarų Europos šalių partijos.

Net tradicinei JAV sąjungininkei Jungtinei Karalystei ir jos premjerei Theresai May kliuvo nuo D. Trumpo, kai šis apsilankė Londone. D. Trumpas teigė, kad T. May planas gali sužlugdyti „Brexitą“ ir jo norą suteikti Jungtinei Karalystei naudingą laisvosios prekybos su JAV sutartį, kuri turėtų kompensuoti nuostolius dėl „Brexito“.

Kai D. Trumpas atvyko į Europą, jis pažėrė griežtos kritikos ES, ją JAV vadovas pirmąkart pavadino priešininke, pastatydamas į vieną gretą su Rusija ir Kinija.

Pasibaigus vizitui, suduotas naujas skaudus smūgis NATO patikimumo garantijoms, 5-ajam šios organizacijos sutarties straipsniui. Kalėdamas su „Fox News“ D. Trumpas svarstė, ar JAV būtų verta ginti Juodkalniją, ką tik tapusią NATO nare.

JAV labiausiai piktintasi D. Trumpo pareiškimu per spaudos konferenciją Helsinkyje, kai jis suabejojo savo šalies teisėsaugos atliktu tyrimu dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimų kampaniją. Tik tuomet, kai kritiką dėl šio pareiškimo išgirdo iš įtakingų savo šalininkų, D. Trumpas pareiškė, kad buvo ne taip suprastas.

Mums, matyt, svarbiausias klausimas – kas laukia Lietuvos ir apskritai viso regiono, kai įtakingiausios Vakarų šalies vadovas kerta tokius smūgius ES ir NATO, svarbiausioms mūsų šalies išorės saugumą užtikrinančioms institucijoms? Ne mažiau svarbu suvokti, kodėl D. Trumpas tampa panašus į V. Putino pagalbininką.

Bet kuriuo atveju tenka pakartoti žodžius, kuriuos išsakiau prieš kelias savaites: septynios D.Trumpo viešnagės Europoje dienos gali labai pakeisti mūsų saugumo situaciją. Ypač jei jam pavyktų įveikti pasipriešinimą aplinkos, kuri vis dar pajėgia viską sustatyti į vietas po kiekvieno daugiau ar mažiau stebinančio dabartinio JAV vadovo pareiškimo.