Sieks skaidresnio geležinkelių transporto sektoriaus
2018 me­tų va­sa­rio 12 die­ną Vy­riau­sy­bė pro­to­ko­li­niu spren­di­mu pri­ta­rė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos teik­tam pa­siū­ly­mui dėl AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ (to­liau – Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai) reor­ga­ni­za­ci­jos sie­kiant įgy­ven­din­ti ket­vir­tą­jį Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to tei­sės ak­tų pa­ke­tą.

Europos Sąjunga (ES) jau ilgą laiką siekia geležinkelių transporto sektorių paversti konkurencingu ir patraukliu ne tik vartotojams, bet ir privačioms bendrovėms, kurios nori teikti krovinių ar keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas. Viena pagrindinių kliūčių, neleidusių šio sektoriaus paversti konkurencingu ir skaidriu, buvo susiklosčiusi situacija, kai geležinkelių transporto teikiamos paslaugos, kaip ir geležinkelių infrastruktūra, buvo monopolizuoti ir iš esmės valdomi valstybių.

Kaip tik tokia situacija šiuo metu yra susiklosčiusi ir Lietuvoje – Lietuvos geležinkeliai ne tik valdo geležinkelių infrastruktūrą, bet ir teikia krovinių bei keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, dėl to gerokai apribojama konkurencija vežimo geležinkelių transportu sektoriuje. O ketvirtasis Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų paketas, būtent Europos Parlamento ir Tarybos 2016 metų gruodžio 14 dienos direktyva 2016/2370 (toliau – Direktyva), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu, bando taisyti tokią susiklosčiusią situaciją.

Tarp Europos Sąjungos valstybių narių vyrauja visiško atskyrimo modelis, kuris laikomas pačiu paprasčiausiu ir skaidriausiu, tačiau Lietuva nusprendė nesekti daugumos valstybių narių pėdomis.

Direktyva iš esmės papildo Direktyvą 2012/34/ES ir nustato detalesnius bei išsamesnius geležinkelių infrastruktūros valdymo bei vežimo geležinkelių transportu paslaugų atskyrimo kriterijus, kurių įgyvendinimui būtent ir pritarė Vyriausybė.

Vienas pagrindinių reikalavimų, įtvirtintų Direktyvoje, yra tas, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas būtų teisiškai atskirtas nuo kitų geležinkelio įmonių teikiamų paslaugų, t. y. veiktų kaip atskiras juridinis asmuo. Taip pat nustatomi reikalavimai tokių bendrovių valdymui ir jų valdymo nepriklausomumui.

ES laikosi pozicijos, kad šios veiklos turėtų būti visiškai atskirtos ir tapti nepriklausomos, tačiau Lietuva pasirinko ne tokį liberalų būdą, o Vokietijoje naudojamą veiklų atskyrimo modelį. Šiuo modeliu atskirtos geležinkelių infrastruktūros valdymo ir kitų paslaugų veiklos, nors ir vykdomos atskirų juridinių asmenų, tačiau juos visus kontroliuoja bendra motininė įmonė, kuria Lietuvos atveju išliks Lietuvos geležinkeliai. Nors tarp ES valstybių narių vyrauja visiško atskyrimo modelis, kuris taip pat laikomas pačiu paprasčiausiu ir skaidriausiu atskyrimo modeliu, Lietuva nusprendė nesekti daugumos valstybių narių pėdomis.

Pasirinktas veiklų atskyrimo modelis turėtų didinti konkurenciją visame sektoriuje, padaryti jį patrauklesnį vartotojams, tačiau esama pagrindo abejoti, kad Direktyva keliami tikslai bus pasiekti. Viena pagrindinių to priežasčių yra ta, kad nors teisiškai infrastruktūros valdymo funkcijos ir vežimo geležinkelių transportu paslaugos bus atskirtos, bet jų vykdymą koordinuos vienas subjektas – Lietuvos geležinkeliai.

Direktyvoje įtvirtinti reikalavimai į nacionalinę teisę turi būti perkelti iki 2018 metų gruodžio 25 dienos, o Seimas juos turėtų svarstyti jau visai greitai – šią gegužę. Taigi galima spėti, kad Direktyvos nuostatos laiku bus perkeltos į nacionalinę teisę. Nepaisant to, ES jau ilgą laiką siekia, kad valstybės narės liberalizuotų savo geležinkelių transporto rinkas, o tokių reikalavimų ankstesnis įgyvendinimas galėjo leisti Lietuvos geležinkeliams išvengti ir Europos Komisijos paskirtos 28 mln. eurų baudos.

Infrastruktūros valdytojui veikiant nepriklausomai nuo subjekto, teikiančio vežimo geležinkelių transportu paslaugas, infrastruktūros valdytojas nebūtų turėjęs jokio intereso išardyti geležinkelio ruožą Bugeniai-Rengė. Anksčiau įgyvendinus ES reikalavimus, būtų ne tik įgyvendinti Direktyvos reikalavimai, tačiau, tikėtina, Lietuvos geležinkeliai būtų išvengę ir Europos Komisijos skirtos baudos.

Tomas Mickus yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas