Seimo darbas – chaotiškas ir neatsakingas

Šią savaitę Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas įspėjo dėl Rusijos veiksmų siekiant politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis ir kitomis priemonėmis išlaikyti bei įtvirtinti savo įtaką regione, įskaitant Lietuvą. Rusija domisi ir ateityje domėsis Lietuvos prezidento bei parlamento rinkimais.

Niekam nekyla abejonių, jog geriausias priešnuodis prieš minėtą įtaką – pačių Lietuvos institucinių struktūrų atsparumas. Lietuva yra parlamentinė demokratinė valstybė, todėl labai svarbu, kad Seimas dirbtų skaidriai, atvirai, priimtų visapusiškai apsvarstytus sprendimus. Jei pagrindinė valdžios institucija bus nepažeidžiama, Rusijos uždaviniai gerokai pasunkės.

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą. Paaiškėjo, kad jam pasiūlius buvo priimta daug įstatymų, susijusių su itin jautria energetikos sritimi. Dabar analizuojama, kokiomis intencijomis tie įstatymai priimti, kam jie naudingi. Tiriami įvairūs šios istorijos aspektai, bet niekas nekelia svarbiausių klausimų. Ar normalu, kad Seimo narys „žarsto“ įstatymus, turinčius didelę įtaką šalies energetikai? Ar tie įstatymai buvo tinkamai apsvarstyti? Ar atlikta jų įtakos šalies ekonomikai analizė? Juk įstatymų poveikį reikia aiškintis ne tada, kai nuo įsigaliojimo praeina ne vieni metai, o prieš priimant juos.

A. Skardžiaus istorija iškilo į viešumą, galima sakyti, atsitiktinai. Kas dabar suskaičiuos, kiek dar įstatymų buvo priimta neskaidriai, atstovaujant neaiškiems interesams? Balsavimas dėl Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos Seime – dar vienas indikatorius, atskleidžiantis, kad parlamentarai laikosi sunkiai suprantamais motyvais grįstos pozicijos.

Šių dienų Seimo naujiena – namie su vaikais likusiai auklei siūloma skirti 50 proc. jos atlyginimo dydžio dotaciją iš valstybės biudžeto. Idėją pristatė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Pasiūlyme nenurodytos aiškiai apibrėžtos juridinės taisyklės, kaip galėtų būti skiriami ir skaičiuojami tokie pinigai, taip pat neaišku, kiek tai kainuotų šalies biudžetui, tačiau projektas, galintis suvirpinti jautrias visuomenės stygas, jau svarstomas Seimo komitetuose. Kyla klausimas: kaip apskritai gali būti pateiktas pasiūlymas, prieš tai neįvertinus, kiek jis atsieis šalies biudžetui, ir kad galbūt tik gaištamas laikas jį svarstant? Kokie išvis yra Seimo darbo principai? Jei parlamentas tvirtų principų neturi, kaip tuomet atskirti konstruktyvius pasiūlymus nuo populizmo ar net destrukcijos? Vertinant šiuo požiūriu vieną dieną Seimas pats gali atsidurti ties grėsmės nacionaliniam saugumui riba.

Žala Lietuvos ekonomikai ir visuomenės gyvenimui dėl chaotiško, nekvalifikuoto įstatymų priėmimo kyla jau dabar. Europoje nėra prasčiau dirbančio parlamento nei Lietuvos, tik apie tai niekas nekalba, įskaitant ir visuomenininkus.

Seimo bruožas – chaotiškas, neatsakingas įstatymų štampavimas. Prieš kiekvieną Seimo sesiją, kuri trunka apie 100 dienų, ir jai prasidėjus kaskart registruojama daugiau kaip 500 įstatymų projektų, o per visą parlamento kadenciją – beveik 5000 projektų. Iš jų priimama apie 2500. Prasidedant Seimo sesijai didelė dalis įstatymų projektų dar net nebūna įregistruoti Seime, daugiau kaip pusė teisės aktų priimami skubos ir ypatingos skubos tvarka. Vadinasi, tų įstatymų poveikis neprognozuojamas, jie iš esmės lieka neaptarti. Didesnė dalis priimtų įstatymų yra pasiūlyti Seimo narių, nors Europoje įstatymų projektus paprastai teikia vyriausybės.

Įstatymų priėmimas Seime grindžiamas emocijomis ir politiniu sutarimu, o ne argumentais ir analize.

Įstatymų priėmimas Seime grindžiamas emocijomis ir politiniu sutarimu, o ne argumentais ir analize. Seimo nariai dažnai balsuoja už įstatymus, nors neturi nė menkiausio supratimo, ką jie reiškia ir kokias pasekmes gali sukelti. Tik priėmus teisės aktą ar net nespėjus jam įsigalioti jau pradedamos svarstyti pataisos, todėl Lietuvos įstatymai yra kaip elgetos sermėga – vieni lopai, o ant tų lopų – dar lopai.

Ar per 100 dienų įmanoma atlikti 500 įstatymų projektų juridinę ir dalykinę analizę, numatyti jų priėmimo pasekmes, sulaukti suinteresuotų grupių atsiliepimų ir juos įvertinti, argumentuotai atsakyti į pateiktus pasiūlymus? Dar daugiau, Seimo narys net paskutinę – įstatymo priėmimo – stadiją turi teisę teikti naujas pataisas. Prieš kelerius metus iš Seimo statuto dingo prievolė tokiais atvejais gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.

Estijoje, iš kurios esame linkę imti pavyzdį, per metus priimama viso labo apie 100 įstatymų. Jų projektus paprastai siūlo vyriausybė, prieš tai suderinusi ir su ministerijomis, ir su suinteresuotomis grupėmis. Tai būtina, nes kiekvienas įstatymas turi įtakos daugybei valstybės ir visuomenės sričių. Lietuvos Seimo neatsakinga laisvė gali būti palyginta su Abiejų Tautų Respublikos seimais.

Sutvarkyti Seimo sprendimų priėmimo procedūrą nėra koks nors perdėm sudėtingas uždavinys. Parlamentų darbo principai ganėtinai aiškūs, sukaupta jau daug patirties. Bet, žinoma, Seimo nariai – nei pozicija, nei opozicija – niekada nesiūlys sustabdyti chaotiško įstatymų priėmimo, nes galimybė teikti įstatymo projektą visiems naudinga. Rinkėjams galima aiškinti: siūliau 20 įstatymo projektų, bet bjaurioji pozicija (ar nesupratingi kolegos) neparėmė mano puikių sumanymų. Šimtai įstatymų projektų svarstomi ir galiausiai atmetami. Tai – marios sugaišto laiko, našta ministerijoms, Seimo tarnautojams. O galų gale žurnalistai reitinguoja Seimo narius pagal tai, kuris jų daugiau įstatymų pasiūlė... Nerūpi ši problema ir visuomenininkams.

Saulius Spurga yra Mykolo Romerio universiteto docentas