Roges ruoškime vasarą, arba Kas mūsų laukia nuo sausio

Lietuvoje – pirmi karščiai, tad mintys apie artėjančią žiemą tikrai sunkiai randa vietą lietuvių galvose. Tačiau įpusėjusioje Seimo sesijoje kaip tik dabar svarstomi įstatymai, kurie, jei bus priimti, įsigalios būtent žiemą, nuo kitų metų sausio 1-osios. Būtent šie įstatymai lems, kaip gyvensime nuo kitų metų, tad praleisti jų pro akis tikrai nederėtų.

Šešėlyje malonu slėptis tik nuo vasaros karščių, o ne nuo sunkėjančios mokesčių naštos.

Tarp svarbiausių svarstomų pakeitimų – darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokų sujungimas. Šiuo metu Lietuvoje „Sodros“ įmokos skirstomos į darbdavio ir darbuotojo, nors iš tiesų mokamos iš darbuotojo uždirbtų pinigų, tik tos dalies, kuri pervedama į „Sodrą“, jis nemato – darbdavys apskaičiuoja ir perveda tiek darbuotojo, tiek darbdavio dalį. Visą šių įmokų naudą – pensijas, ligos, vaiko priežiūros išmokas ir t. t. – nutikus draudiminiam įvykiui gauna būtent darbuotojas. Dėl darbdavio įmokų, siekiančių 30 proc. atlyginimo popieriuje, darbuotojui sunku įvertinti jo paties darbo vietos kainą, t. y. tikrąją algą, taip pat jam tenkančią mokesčių naštą. Šis sujungimas – ilgai lauktas ir valdžios planuotas – turėtų padidinti mokesčių sistemos skaidrumą bei aiškumą.

Tačiau, be „Sodros“ įmokų sujungimo, dar svarstoma iš jos į valstybės biudžetą perkelti bazinės pensijos mokėjimą ir šiai bazinei pensijai finansuoti skirtą „Sodros“ įmokų dalį prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Kad sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas mokesčių našta nedidėtų, GPM turėtų sumažėti nuo 15 iki maždaug 11 proc. (nes GPM bazė – atlyginimas popieriuje – padidės). Dabar daroma priešingai – GPM siekiama didinti iki 21 procento. Dar labiau GPM siūloma kelti tiems, kurie kas mėnesį gauna daugiau kaip 10 vidutinių šalies darbo užmokesčių (arba per 7000 eurų į rankas). Jiems norima taikyti 25 proc. GPM. Apskritai GPM pakeitimai, siekiant sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, nebūtini, bet valdžia nepraleidžia progos pasipinigauti ir kaip katę iš maišo traukia progresinius mokesčius.

Socialinio draudimo srityje laukia ir daugiau pokyčių. Pagrindiniai jų palies esamus ir būsimus senatvės pensijų gavėjus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, pensijų įmokų pervedimai į antros pensijų kaupimo pakopos fondą, pasirinktą kaupimo dalyvio, vyksta pagal formulę 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. perveda „Sodra“ iš asmens sumokamų socialinio draudimo mokesčių, 2 proc. savo atlygino sumoka pats žmogus ir dar 2 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje sumokama iš valstybės biudžeto. Buvo numatyta nuo 2020 metų taikyti formulę 3,5+2+2, t. y. „Sodros“ pervedamų įmokų dalį į privačius fondus padidinti iki 3,5 proc. ir taip iš dalies kompensuoti per krizę sumažintas įmokas. Tačiau siūlomais mokesčių pakeitimais norima pensijų kaupimo sistemą pakeisti iš esmės – reformuoti į 0+4+2. Tokiu atveju nebeliktų „Sodros“ pervedimų iš asmens sumokamų socialinio draudimo mokesčių ir antra pensijų pakopa faktiškai būtų panaikinta. Net sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas bei taip padidinus mokesčių bazę, asmuo pagal formulę 0+4+2 į pensijų fondus pervestų mažiau, nei galėtų, jei nuo 2020 metų įsigaliotų 3,5+2+2 sistema.

Dar daugiau – naikinama galimybė anuitetų mokėjimo (periodinio pensijos išmokėjimo) paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Siūloma, kad vienintelė anuitetų mokėtoja Lietuvoje būtų „Sodra“. Tokia reforma reikštų viena: valstybė ne tik nemažintų savo dabartinių įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet dar ir padidintų juos atsisakydama galimybės pasidalyti šia atsakomybe su privačiais paslaugos teikėjais.

Taigi žaidimui jau įpusėjus taisyklės keičiamos – žmogus nebegalės rinktis, kas jam išmokės sukauptą pensiją. Kyla rizika, kad dėl tokių valdžios sumanymų iš Lietuvos pasitrauks ne tik anuitetų mokėjimo paslaugą teikiančios privačios bendrovės, bet ir dalis pensijų fondų. Pastarųjų veikla, nustačius jiems maksimalius 0,5 proc. dydžio atskaitymus nuo sukauptų lėšų vidutinės metinės vertės ir panaikinus atskaitymus nuo mokamų įmokų, tikriausiai taptų apskritai nepelninga. Tai priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis (daliai paslaugų teikėjų pasitraukus) ir mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių. Deja, dėl to labiausiai nukentėtų pensijai kaupiantys gyventojai.

Suklusti reikėtų ir tiems, kurie senatvei kaupia ne pensijų fonduose, o, pavyzdžiui, turėdami antrą gyvenamąjį būstą. Mat siūloma plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą – taikyti mokesčius antram ir paskesniam gyvenamosios paskirties turtui, neatsižvelgiant į jo vertę. Antro gyventojų būsto vertė iki 220 tūkst. eurų būtų apmokestinama 0,3 proc. tarifu, vertės dalis nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų – 0,5 proc. tarifu, nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. – 1 proc. tarifu, o per 500 tūkst. – 2 proc. tarifu.

Nors įvedus siūlomus pakeitimus prognozuojamas vos 11 mln. eurų biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių kėlimas palies daugiau kaip penktadalį (22 proc.) visų asmenų, turinčių kokio nors nekilnojamojo turto (apie 330 tūkst.). 100 tūkst. gyventojų mokesčių našta pasunkės daugiau kaip 30 eurų per metus. Nors suma didžiajai daliai mokesčių mokėtojų santykinai nedidelė, mokestis už antrą būstą prisidėtų prie tendencijos skatinti pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Tada reikėtų mokti ir už pirmą būstą. Taip ateityje nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais taptume visi.

Įvertinus pasiūlymų visumą galima daryti išvadą, kad valdžia rūpinasi tik šia diena, stengiasi surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą, tačiau visiškai ignoruoja problemas, su kuriomis susidurs ateities pensininkai. Ji nei pati rūpinasi, nei žmonėms leidžia pasirūpinti savimi.

Kitąmet, kaip ir kiekvieną pavasarį, planuojama didinti akcizus. Šįkart vėl siūloma kelti tabako produktų akcizą. Jei pakeitimai bus priimti, akcizas daugiau kai 13 proc. viršys ES nustatytą minimalų tarifą. 2019 metais minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam pakeliui cigarečių, pasieks 2,04 euro (dabar – 1,92 euro), o mokesčių (akcizo ir PVM) dalis padidės nuo 82 iki 86 proc. pakelio kainos. Iki 2021 metų minimalus akcizo tarifas, kaip numatoma, vis bus didinamas, kol sudarys 2,31 euro už pakelį cigarečių.

Kils ne tik cigarečių, bet ir kaitinamojo tabako gaminių bei elektroninių cigarečių skysčio, kuris šiuo metu nėra apmokestinamas, akcizas. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pakeitimus 2 ml šio skysčio pabrangtų apie 0,48 euro. Pavyzdžiui, už 30 ml buteliuką, dabar kainuojantį apie 10 eurų, kitąmet vien dėl mokesčių tektų mokėti 7 eurais daugiau.

Tiesa, valdžios planams iš akcizų surinkti daugiau pajamų gali pakenkti augantis „šešėlis“ tabako gaminių rinkoje. Štai didinant tabako produktų akcizą 2017 metais buvo tikimasi gauti 23 mln. eurų papildomų pajamų, tačiau padidėjimas siekė vos 9 mln. eurų. Kadangi jau dabar Lietuvos gyventojams tabako gaminių akcizas yra vienas didžiausių, palyginti su pajamomis, vis daugiau jų gali rinktis pigesnes „šešėlio“ prekes.

Belieka tikėtis, kad kondicionuojamose Seimo salėse posėdžiaujantys išrinktieji vis dėlto įsiklausys į visuomenės nuomonę ir neskubės didinti mokesčių. Juk šešėlyje malonu slėptis tik nuo vasaros karščių, o ne nuo sunkėjančios mokesčių naštos.

Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė