Rimta strategija virto ministro reklama
Ger­bia­mas že­mės ūkio mi­nis­tre Gied­riau Su­rply, ko­dėl ig­no­ra­vo­te And­rie­jų Stan­či­ką, jo va­do­vau­ja­mą Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą ir ne­pa­tei­kė­te ga­lu­ti­nio Bal­to­sios kny­gos va­rian­to ko­mi­te­tui ver­tin­ti? Ki­ta ver­tus, po­ne A. Stan­či­kai, ar tik ne pui­ky­bė kan­ki­na?

Kodėl nusprendėte visos Lietuvos akivaizdoje savo bendražygį, partijos kolegą, jos deleguotą ministrą ne visai korektiškai paauklėti? Ar negalėjote kolegiškai susitarti? Beje, Baltojoje knygoje labai daug kalbama apie būtinybę visiems bendrauti ir bendradarbiauti... Taigi, sveikinu su „įkvepiančia ir pavyzdine“ pradžia!

O dabar apie pačią Baltąją knygą, kuri turėtų nubrėžti žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines gaires iki pat 2030-ųjų. Kadangi visai neseniai buvo pristatyta ir per konferenciją patvirtinta Lietuvos socialdemokratų partijos „Vizija Lietuvai“, kurioje taip pat pateikėme tvaraus žemės ūkio ir stiprių kaimo bendruomenių viziją, norisi pasidžiaugti: pagrindinės Baltosios knygos nuostatos sutampa su mūsų siekiais. Reikia stiprinti smulkiuosius ir vidutinius ūkius bei kaimo bendruomenes, dėl kartų kaitos užtikrinimo skatinti jaunuosius ūkininkus, rūpintis aplinkosaugos, klimato kaitos klausimais.

Norisi pabrėžti, jog Baltosios knygos darbo grupė kompetentinga, todėl jos turinys tikrai yra kokybiškas.

Labai pritariu siekiui, kad bendruomenių lyderių darbas už projektinę veiklą turi būti atlyginamas. Tačiau strateginėse gairėse randama ir keistokų minčių, pavyzdžiui, vadinamieji e. čekiai. Tokių mažareikšmių valdančiųjų išminties blyksnių į strategiją tikrai netraukčiau. Joje pasigendu vietos veiklos grupių vaidmens. Juk šių grupių tinklas, misija glaudžiai siejasi su strategijos tikslais – stiprinti kaimo bendruomenes, plėtoti verslą kaime, gerinti kaimo įvaizdį, skatinti kultūrinius projektus kaimo vietovėse ir kita. Siūlyčiau to nepamiršti.

Taip pat manau, kad nepavyks pasiekti jokio proveržio, jei, stengiantis įgyvendinti strategijos tikslus, Vyriausybės lygmeniu nebus suformuota darbo grupė ir į ją įtraukta žemės ūkio sektoriuje pažangiausių šalių, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Danijos, atstovų.

Beje, dar 2003 metais taip pasielgė Lenkijos ir Nyderlandų vyriausybės. Šiandien matome, kaip sparčiai kaimynė Lenkija progresuoja žemės ūkio (uogininkystės, daržovininkystės, sodininkystės, pienininkystės) ir kituose sektoriuose bei kaimo plėtros srityje. Tai darbo grupei priklausė ne tik politikai, atsakingi už sprendimų priėmimą aukščiausiu lygiu, bet ir mokslininkai, atitinkamų institucijų vadovai, darbuotojai, mokesčių ekspertai ir kiti.

Kaimynės šalys turi kur kas palankesnes mokestines sąlygas žemės ūkiui plėtoti.

Beje, mokestinei aplinkai taip pat būtina skirti dėmesio ir priežiūros, tai – vienas strategijos tikslų. Kaimynės šalys turi kur kas palankesnes mokestines sąlygas žemės ūkiui plėtoti. Be to, reikėtų aiškiai įvardyti prioritetą – investicijas į mokslą ir technologijas žemės ūkio srityje.

Pabaigoje – klausimas žemės ūkio ministrui G. Surpliui. Žinodama jūsų indėlį rengiant Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą, kuri pristatyta visuomenei, regis, prieš kelerius metus, norėčiau paklausti, ar tik nesate strategijų mėgėjas dėl reklamos ir gražių deklaracijų? Juk apie minėtą strategiją, jos įgyvendinimą jau nieko negirdėti.

Raminta Jakelaitienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja