Prezidentės krepšelyje – putpelių margučiai
Na­cio­na­li­nis dien­raš­tis „Lie­tu­vos ži­nios“ kar­tu su Na­cio­na­li­ne fil­har­mo­ni­ja ba­lan­džio 19 die­ną ren­gia kon­fe­ren­ci­ją „Lie­tu­vy­bės ko­das – tapk nau­jo­jo šimt­me­čio kū­rė­ju“. Iš pir­mo žvilgs­nio jos pa­va­di­ni­mas gal­būt skam­ba per­ne­lyg iš­kil­min­gai, ta­čiau tiks­lai – daug kon­kre­tes­ni ir aiš­kes­ni.

„Lietuvos žinios“ jau kelerius metus bando prie bendro stalo susodinti politikus, verslininkus, mokslo ir kultūros atstovus, kad jie dalydamiesi idėjomis, duona ir vynu, pasiginčydami ieškotų būdų, kaip sukurti laimingą visuomenę. Dialogas lyg ir ima megztis, bet pakilę nuo stalo visi vėl užsidaro savo celėse, kuriose jaučiasi galingi ir protingi, stipresni ir išmintingesni už oponentus, todėl patyčių kultūra nesitraukia į šalį, o protui lieka vis mažiau vietos. Politikai nepasitiki visuomene, nepasitiki verslu, ir tas nepasitikėjimas jiems patiems bumerangu smogia į paslėpsnius.

Koks genijus sugeba sudurti du nesuduriamus galus – atsisakyti iškastinio kuro ir padidinti dujų vartojimą?

Prieš kelias dienas ministrų kabinetas pranešė, kad mokesčių reformos/nereformos gairės bus paviešintos balandžio viduryje. Nesuprantu, kodėl Vyriausybė jų negali paskelbi šiandien?

Ministrai kažin ką mekena apie skurdo ir atskirties mažinimą, tačiau nieko konkrečiai nesako. Todėl savaime peršasi mintis: arba reformos nebus, arba ji bus tokia kvaila, kad sukels tik visuomenės pyktį.

Kaip žinoma, mokesčių įstatymų pataisos turėtų įsigalioti po pusmečio, palaiminus jas Seime. Žvelgiu į kalendorių ir suvokiu, jog Kukuraitis su Šapoka stengiasi jas pristatyti kuo vėliau, kad nei Seimas spėtų suprasti, apie ką mekenama, nei protestuotojų minios prispaustam Seimo pirmininkui reikėtų kokiame nors mitinge skanduoti: „Man irgi gėda!“

Dar didesnė mįslė lydi Suskystintų gamtinių dujų terminalo likimą. Girdėti, kad kažkur kažkas brangias studijas atlieka: išpirkti, toliau nuomoti, o gal išplukdyti? Tačiau nei visuomenei, nei verslui to žinoti nereikia, juk dirba „profesionalai“, nesvarbu, kiek kainuoja jų išmintingi patarimai.

Energetikos strategijos klystkeliuose irgi sprandą galima nusisukti. Jei po kelių dešimtmečių atsisakysime dujų, kas ir kiek mokės už sukurtą infrastruktūrą ir jos išlaikymą? Kieno lėšomis, kaip ir kur bus plėtojama žalioji energetika? Jei dujų atsisakoma, kam reikia sudaryti jų pirkimo sutartis su JAV kompanijomis? Koks genijus sugeba sudurti du nesuduriamus galus – atsisakyti iškastinio kuro ir padidinti dujų vartojimą?

Iš pirmo žvilgsnio plačiajai auditorijai tai neturėtų rūpėti, bet kiekvienas mūsų moka už šildymą ir elektrą, tad norėtų žinoti, ar tikrai gauna geriausią paslaugą ir mažiausią kainą.

Kad nesusikalbėjimo ir nekalbėjimo tarp politikų, verslo bei visuomenės esama pernelyg daug, rodo ir prezidentės vizitas į JAV. Garsiai trimituota apie prezidentę lydinčią verslo atstovų delegaciją. Bedu pirštu į sąrašą: „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos dujų tiekimas“... Nenoriu nieko įžeisti, bet valstybės paunksnėje tarpstančios bendrovės tikrai turi nedaug ką bendra su verslu. Dairausi toliau ir vėl esu priverstas minti mįslę, kokiu tikslu už Atlanto keliauja Socialinių mokslų kolegija?

Bandau praplėsti akiratį, todėl tinklalapyje rekvizitai.lt randu dar vienos verslo misijos dalyvės UAB „Baltic Environment“ veiklos rodiklius: keturi darbuotojai, vidutinis atlyginimas vasarį – 186 eurai, pernykštė apyvarta nesiekė nė 100 tūkst. eurų. Kas ir kaip atrenka tokius Lietuvos verslo lyderius, nenoriu net spėlioti.

Akivaizdu, kad strategijos ir taktikos, kas turėtų reprezentuoti Lietuvos verslą, tikrai trūksta. Galbūt politikai jaučiasi nejaukiai šalia didesnę kompetenciją turinčių asmenų, bet protingesnių už save bijoti nereikėtų, nes už dujas ir vėl mokėsime brangiausiai Europoje, nesvarbu, kad jos atkeliaus iš JAV.