Po rinkimų: partijų trivaldystė be valdžios
Vie­nin­te­lis ti­kras ir ne­kves­tio­nuo­ti­nas šių rin­ki­mų lai­mė­to­jas – ko­mi­te­tai. Jų per­ga­lė šiuo­se rin­ki­muo­se yra aki­vaiz­di ir nie­ko čia nei pri­dė­si, nei ati­msi.

Savo ruožtu, toliau sąraše viskas tampa kur kas sudėtingiau.

Iš partijų daugiausia balsų surinko TS-LKD. Tačiau visiškai ir beviltiškai pralošė visus 5 didžiuosius miestus, o didžiausias miestas, kuriame bus konservatorių kandidatas II ture (ir net ne pirmaujantis), yra Mažeikiai. Savo ruožtu, 2015 savivaldos rinkimuose konservatoriai gavo kiek daugiau nei 15 proc. balsų. Dabar gavo kiek daugiau nei 16 proc. Rezultatas – +1 proc. balsų. Po keturių metų buvimo opozicijoje, kai per praeitus rinkimus partijai dar vadovavo A. Kubilius ir kai beveik visos kitos partijos buvo daužomos, skilo, atsidūrė teisiamųjų suole ir t.t., kai jų elektoratą konservatoriai galėjo periminėti... Tiek ir tos naudos iš to atsinaujinimo / atsijauninimo.

Socdemai gavo kiek daugiau nei 13 proc. Kai kažkas šią partiją jau laidojo, tai gali atrodyti, kaip puikus rezultatas. Bet 2015 jie buvo gavę virš 20 proc. balsų, tai rezultatas – minus 7 proc. balsų. Į savivaldą net neišrinktas partijos pirmininkas ir jo sąrašas Vilniuje. Prarasta ne viena citadelė, tokia kaip Mažeikiai. Žodžiu, puikiais tokių rezultatų nepavadinsi, kaip ir dar ankstoka skelbti poną Palucką būsimu premjeru, šiai dienai net nesugebėjusiu patekti į Vilniaus savivaldybę. Tuo pačiu, savivaldos rinkimuose labai svarbų vaidmenį vaidina stiprūs partijos skyriai bei partijos narių gausa, o socdemai iki skilimo buvo turinti stipriausius skyrius ir daugiausiai narių turinti partija, kai nacionaliniuose rinkimuose jau veikia kiek kitokie faktoriai, pvz. stiprūs nacionaliniu mastu atpažįstami lyderiai bei pačios partijos vertinimas. Taigi, panašu, kad socdemai iš dabartinės situacijos išplauks, bet ar bus labai stipri partija – dar labai neaišku.

Valsiečiai: faktas, kad jie rinkimų nelaimėjo, kaip norėjosi kai kam. Taip pat faktas, kad rinkėjai valstiečių į knock – down‘ą nepasiuntė, kaip taip pat norėjosi kai kam. Realiai, įvertinus tai, kad valstiečiai yra labai maža partija, turinti vos daugiau kaip 3 tūkst. narių, t.y. kokius 6 kartus mažiau, nei TS-LKD bei socdemai, kas labai atsiliepia būtent savivaldos rinkimuose, sakyčiau, kad rezultatas – visai pusėtinas. Kita vertus, jei palygintume su 2015 metų savivaldos rinkimais, per kuriuos valstiečiai surinko 7 proc. balsų, tai dabar rezultatas yra +4 proc. balsų ir valstiečiai realiai tampa vienintele partija, sugebėjusia ženkliai padidinti savo elektoratą nuo praeitų savivaldos rinkimų. Išvada – valstiečiai, gali būti, kad nebebus dominuojanti politinė jėga, tačiau savo elektoratą jau turi, jį telkia ir panašu, kad į nacionalinę politiką atėjo ilgam.

Toliau pagal sąrašą: Liberalų sąjūdis 2015 m. – 15 proc. balsų, dabar – kiek mažiau nei 6 proc.; Darbo partija 2015 m. – 9 proc. balsų, dabar – vos daugiau nei 5 proc.; LLRA 2015 m. – 8 proc., dabar – vos vos vos per plauką 5 proc. (aliarmas Seimo rinkimams); Tvarka ir teisingumas 2015 m. – 6 proc., dabar – nėra nei 3 proc. (panašu, kad jau laidotuvių vainiką galima užsakinėti).

Taigi, panašu, kad tarp partijų turime trivaldystę, kai nei viena iš pirmaujančių partijų neturi stipriai didesnio rinkėjų pasitikėjimo, bet, šiuo metu, tikėtinai pateksiančias į kitą Seimą, ir turime 4 partijas, bandančias išsilaikyti vandens paviršiuje. Ir turime labai didelį kiekį rinkėjų, kuris partijomis visiškai nepasitiki. Taigi, įdomūs kiti Seimo rinkimai nusimato…

Dominykas Vanhara – advokatas. Šis komentaras pirmą kartą publikuotas 2019 m. kovo 4 d. Dominyko Vanharo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.