Plyta ar akmenukas Vakarų pusėn?
Pra­ėjo dau­giau nei sa­vai­tė nuo BRICS ša­lių va­do­vų su­si­ti­ki­mo Pie­tų Af­ri­ko­je, ir jau ne­be­gir­dė­ti anks­tes­nių trium­fo na­tų skel­biant, kad tai ga­li bū­ti di­džiu­lis iš­šū­kis Va­ka­rams.

Priešingai, net didžiausi BRICS šalininkai dabar reiškia tik nusivylimą.

Susitikime Johanesburge BRICS šalys norėjo parodyti, kad gali mesti iššūkį pasauliui, o visų pirma Vakarams.

Liepos 31-ąją Rusijos interneto portale „Karinis pramoninis kurjeris“ pasirodė vieno imperinės krypties autorių Nikolajaus Starikovo straipsnis apie BRICS. Jo teigimu šis reiškinys, kai kasmet susitinka penkių įtakingų savo žemynuose valstybių lyderiai, galėtų tapti svarbiu galios centru naikinant JAV dominavimą planetoje. Bet iki šiol taip neatsitiko.

BRICS – jau 10 metų. Pirmą kartą BRICS šalys susirinko į viršūnių susitikimą Rusijoje 2009 metais. Jos skelbė atstovaujančios trims žemynams: Europai (Rusija), Azijai (Kinija, Indija) ir Pietų Amerikai (Brazilija). Vėliau kilo idėja į šią veiklą įtraukti ir Afriką. Nuo 2010 metų BRICS nare tapo ir ekonomiškai pajėgiausia šio žemyno šalis Pietų Afrika.

Pačios organizacijos pavadinimas BRICS sudarytas iš pirmų penkių šioje iniciatyvoje dalyvaujančių šalių pavadinimų raidžių (anglų kalba). Tačiau anglų kalba tai skamba labai panašiai kaip ir žodis „plyta“, todėl jai apibūdinti neretai vartojamas ir plytos sinonimas.

Artėjant pastarajam, jubiliejiniam, viršūnių susitikimui, pasigirdo žinių, kad į BRICS galbūt norėtų įsitraukti dar dvi įtakingos valstybės: Turkija (Eurazijos žemyne) ir Argentina (Pietų Amerikoje), jų vadovai buvo ir atvykę Johanesburgą. Bet, kaip parodė viršūnių susitikimo eiga, pačios BRICS narės užkirto kelią tokiai įvykių eigai. Kodėl?

Praėjus 10 metų nuo BRICS sukūrimo pačios šio proceso iniciatorės nebežino, kas yra tas BRICS: tam tikra valstybių sąjunga, organizacija ar kas nors kita? Ir kas, be noro pakirsti JAV, o gal ir Vakarų pasaulio dominavimą, sieja tas BRICS nares?

Kaip pažymėjo šveicarų dienraštis „Neu Zurcher Zeitung“, jau susitikime Johanesburge BRICS šalys norėjo parodyti, kad gali mesti iššūkį pasauliui, o visų pirma, Vakarams. Ir iš tikrųjų, žvelgiant į statistiką, jos lyg jau ir turėtų būti pajėgios tai padaryti. Visos BRICS šalys yra įtakingiausiųjų pasaulio dvidešimtuke: G 20. Tarp jų – ir antra pasaulio galybė Kinija, ir labai sparčiai ekonomiką plėtojanti Indija, ir antra pagal branduolinio ginklo atsargas pasaulyje šalis Rusija. Bet štai kur problema: tarp BRICS narių nėra ne tik bendros vertybių sistemos, jos nesugeba ir savo šalių augančio potencialo nukreipti tarpusavio prekybai.

Vienas reikšmingiausių BRICS pasiekimų – tai susitarimas įkurti BRICS plėtros banką, kurio pradinis kapitalas apibrėžtas 100 mlrd. dolerių. Tačiau, kaip pažymi Vakarų apžvalgininkai, šio banko valdomi finansai gerokai mažesni, nei BRICS narės (ir pirmiausia Kinija) galėtų skirti, o pats bankas neretai vadinamas Kinijos „ekonominiu įrankiu“. Neatsitiktinai ir jo būstinė yra Kinijoje, Šanchajuje.

BRICS narių istorija mena daug prieštaravimų bei konfliktų. Ką reiškia vien praėjusio amžiaus antroje pusėje įvykę du kariniai konfliktai tarp dviejų ekonomiškai pajėgiausių BRICS šalių – Kinijos ir Indijos. O ir tarp Maskvos bei Pekino, nepaisant išoriškai gražaus draugiškų santykių fasado, irgi daug nepasitikėjimo.

Ne kas kitas, bet būtent Rusijos politologai viename iš Valdajaus forumo renginių nuogąstavo, kad BRICS vis labiau tampa Kinijos interesų realizavimo platforma, o kitos šalys, įskaitant ir Rusiją, turi tenkintis dvišalių BRICS narių susitikimų nauda.

Be to, pastaruoju metu dvi BRICS šalys – Pietų Afrika ir Brazilija – patiria didelių sukrėtimų. Tai, kas vyksta Pietų Afrikoje – tą kylantį chaosą – sunku suvokti sveiku protu, ir keista, kad apie tai beveik nekalbama. Brazilija dar neatsigavo po apkaltos prezidentei. Visa tai irgi sudavė smūgį BRICS. N. Starikovas savo straipsnyje net teigė, kad taip galbūt pasidarbavo išorės jėgos, siekdamos atmušti norą Brazilijai aktyviau veikti BRICS.

Vis dėlto Brazilijos spauda nurodo kitas priežastis. Teigiama, kad kai kurios šalys – Rusija ir Kinija – užkerta kelius į savo rinkas brazilų produkcijai, nors viešai skelbia esančios už laisvąją prekybą. Esą taip tik bandoma priešpriešinti save JAV.

Tai suvokiant kyla klausimas, kodėl prieš susitikimą Johanesburge tarp BRICS narių būta tiek triumfo nuotaikų? Atsakymas paprastas: dėl suvokimo, kad kai kas keisto ir destruktyvaus vyksta Vakarų pasaulyje. Kai galingiausios šio pasaulio valstybės – JAV – lyderis meta ekonominį iššūkį BRICS narėms Kinijai ir Rusijai, tai suprantama. Tačiau jis sukilo ir prieš demokratinio pasaulio šalis Europoje bei Amerikoje.

Tuo metu, kai BRICS savo politinėmis ekonominėmis ambicijomis ruošėsi paleisti plytą į Vakarų rūmus, JAV vadovas atrodė taip, tarsi po juo kas būtų bandęs padegti bikfordo virvę. Tačiau po Helsinkio susitikimo oficialųjį Vašingtoną tarsi kas perliejo šaltu dušu. Dar neįsibėgėjus prekybiniam karui su Europos Sąjunga, staiga buvo paskelbta taika.

Po viso to tapo aišku, kad šiandien BRICS poveikis Vakarų pasauliui kol kas yra lyg akmenuko (tikrai ne plytos), o BRICS narėms gali tekti po vieną dorotis su JAV iššūkiu.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas