Per geras būti ministru

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę suvokė esminę priežastį, kodėl svetimoje žemėje ūkininkavęs Bronius Markauskas negali eiti ministro pareigų. Ne kas kitas, o pats Vyriausybės vadovas viešai ir įvardijo svarbiausią motyvą. Cituoju: „Ministrui tikrai keliami gerokai aukštesni reikalavimai nei eiliniam ūkininkui.“

Ministro Broniaus Markausko dangstymas ir pavėluotas jo suteptos reputacijos pripažinimas atskleidė „valstiečių“ partijos ir Vyriausybės darbo bei moralės principus.

Stebina tai, kad taip toli siekiančiam politikui – Sauliui Skverneliui – reikėjo beveik mėnesio, jog girdėdamas tuos pačius faktus, argumentus ir net paties ministro patvirtinimus, jis suprastų, kad ministras – ne vien ūkininkas, ir jam taikomi kiti reikalavimai.

Politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad ministras patrauktas pavėluotai, ir puolė spėlioti kodėl. Vieni mano, kad S. Skvernelis, artėjant prezidento rinkimams, užsižaidęs galios žaidimus, demonstruoja nepuolantis vykdyti prezidentės Dalios Grybauskaitės rekomendacijų. Kitų teigimu. S. Skvernelis iš principo apskritai elgiasi užsispyrusiai priešingai, nei kas nors jam nurodo, pavyzdžiui „valstiečių“ frakcija.

Tačiau be šių versijų, B. Markausko, šiaip ar taip, vis dar laukia ir socialdemokratų inicijuota interpeliacija Seime. Per ją ir ministras, ir Vyriausybės vadovas turėtų viešai paaiškinti, kaip būdamas ir Seimo narys, ir ministras B. Markauskas gali užsiimti ir ūkininkavimu. Juolab svetimoje žemėje. Juolab be leidimo. Ministras pats prisipažino, kad šeima gavo pajamas kartu su ES išmokomis – vien 2017-aisiais – per 170 tūkst. eurų. Panašiai – ir ankstesniais metais.

Faktiškai būdamas ministru B. Markauskas plėtojo pelningą žemės ūkio verslą pažeisdamas įstatymus ir Konstituciją. Be to, politikas viešai melavo. Iš pradžių B. Markauskas pareiškė, kad žemės savininko, kurio žemėje ūkininkavo neturėdamas leidimo, jis tiesiog nerado. Ir dar ne kartą pridūrė, kad taip priversti elgtis daugybė ūkininkų, kurie, pasak ministro, „turėjo prisiimti rizikas“.

Tomis „rizikomis“ ministras turėjo ne naudotis, o apie tai žinodamas – kuo skubiau sutvarkyti tokią žemės ūkio problemą. Juk bet kuris svetimą žemę dirbantis ūkininkas, neturėdamas raštiško savininko sutikimo, gali būti užtampytas teismuose. Ypač turint omeny lietuviškus žemės reikalų ir kaimynystės ypatumus.

Matyt, suvokęs, kad pirminis paaiškinimas „neradau savininkų“ atrodo prastai, ministras iškėlė naują versiją: „Atsiklausiau žodžiu.“ Nors žemės savininkas ligi šiol tvirtina nedavęs leidimo naudotis žeme, ministras ištraukė dar vieną kortą – raštiškus liudijimus, neva jį matė, kaip jis kalbėjosi su žemės savininku, nors niekas nežino apie ką. Tuomet B. Markauskas jau tikrai nebebuvo panašus į ministrą.

Šiaip ar taip, ministro B. Markausko dangstymas ir pavėluotas jo suteptos reputacijos pripažinimas atskleidė vieną svarbų reiškinį – „valstiečių“ partijos ir Vyriausybės darbo bei moralės principus. Pamenate, ką šaukė prieš rinkimus ir po jų „šviežiai“ susibėgusi politinė jėga? Esą jų Vyriausybėje dirbs profesionalai ir demonstruos visiškai naujus skaidrumo standartus.

Pademonstravo. Ministras B. Markauskas viešai melavo ir pažeidė įstatymus bei Konstituciją, o Vyriausybės vadovas ne tik puolė ginti svetimose žemėse prisidirbusio ministro, bet ir dėl jo net susikibo su prezidente, papriekaištavusia, kad ministras pažeidė Konstituciją.

Apie savo valdžios skaidrumą kalbėję „valstiečiai“ dabar prabilo, kad tik teisėsaugos institucijos gali pripažinti žmogų kaltu. Jie visai pamiršo, kad ne prokurorai ir ne Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vertina politikų moralės ir politinės atsakomybės, t. y. pažadėto skaidrumo ir reputacijos klausimus.

Kodėl S. Skvernelis, pareiškęs, kad principingai vertins ministrą, atsitraukė nuo savo principų ir pratęsė ministro B. Markausko „galiojimo terminus“? Terminai buvo pratęsti tol, kol vyko prokuratūros ir FNTT tyrimai. Nereikia pamiršti, kad ta pati S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė prokurorams visai neseniai padidino atlyginimus po 600 ar kone 1000 eurų. Tai buvo padaryta išimties tvarka, „ant ledo“ paliekant visus kitus viešojo sektoriaus darbuotojus – mokytojus, medikus, darželių auklėtojas, savivaldybių, kultūros, socialinius darbuotojus. O dėl B. Markausko buvo laukiama tų išimtinai apdovanotųjų prokurorų tyrimo. Tiesa, FNTT pareigūnai šįkart negalėjo užmerkti akių prieš akivaizdžius B. Markausko ūkininkavimo pažeidimus.

Ir dar tas gailus ministro dangstymasis pagalba mamai... Mama – vieniša, solidaus amžiaus, taigi visiems ir taip aišku, kad mamos vardu daromas pelningas verslas, ja apgailėtinai naudojamasi. Ministro – „gero žmogaus“ – įvaizdis šįkart tikrai nepateisino „valstiečių“ Vyriausybės pažadų dirbti skaidriai.

Orinta Leiputė yra Lietuvos socialdemokratų partijos narė