Pensininkai – verslininkai
Pen­si­jų fon­dai – vers­las. Tą tei­gia ne bet kas, o Sei­mo biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Sta­sys Ja­ke­liū­nas.

Keliantys klausimus dėl naujo pensijų reformos įstatymo konstitucingumo – tarnauja verslui. Juolab kai kelia klausimus Konstituciniam Teismui. Jei tą daro politikai Seimo nariai, jie pažeidžia Konstituciją ir nusipelno apkaltos. Klausimų dėl pensijų verslo, jeigu esi Seimo narys, kandidatas į pensininkus, kelti negalima. Dar ir naudojantis ekspertų išvadomis! Tokių tat dabar turime dėstymų, panašių į grasinimus, viešojoje erdvėje. Gali nė nesulaukti tos pensijos.

Mėginau klausti kaip TV debatų stebėtojas – ten sėdėjau – ar pensininkai yra tų fondų dalyviai, sukrovę fondus, ar tiktai klientai? Jei dalyviai, tai ir jie verslininkai. Būdami kuo nors nepatenkinti (pvz., kaip sukami jų pinigai), atsiduria interesų konflikte. Tik nežinia, kaip juos išmesti iš pensininkų, nelyginant Justą Džiugelį iš Seimo frakcijos. Jei apkaltomis – reiktų dar sykį tobulinti pensijų reformą. Įstatymą! Kai turi mechaninę daugumą – joukun darbs.

Atsakymų negavau ir negaunu, gal kas padėtų?

Analogiškai tenka susimąstyti dėl švietimo sistemos. Joje vis dar leidžiamos privačios mokyklos. Deja, ne už dyka. Todėl švietimo veikla jose – ne švietimas, ne ugdymas, bet pirmiausiai verslas. Taipgi ir interesų konfliktas. Tie Seimo nariai, kurie turi vaikų – moksleivių, svarstant švietimo įstatymus turėtų nusišalinti. Tesvarsto seneliai, ne tėveliai. Besinaudojantys krašto gynyba neturėtų svarstyti gynybos biudžeto. Verčiau nusipirktų po šaunyką, ir šaliai lengviau.

Potencialūs pacientai ir sveikatos apsauga – jokiu būdu!

Tokių kyla nūnai minčių turbūt kolūkiečių, ne valstiečių, demokratijos raidoje.