Pastanga be kompetencijos
Idė­ja pa­skelb­ti ka­dai­se nė ne­bū­tą „Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ją“ rea­lia or­ga­ni­za­ci­ja at­sklei­džia su­ma­ny­to­jų karš­tuo­liš­ką nai­vu­mą ir kom­pe­ten­ci­jos sto­ką. Tie­sa, Lie­tu­va yra įsta­ty­miš­kai pa­tvir­ti­nu­si LLKS 1949 m va­sa­rio 16 die­nos aukš­čiau­sios to me­to tei­sė­tos val­džios dek­la­ra­ci­ją, ku­rio­je ko­mu­nis­tų struk­tū­ra, tar­nau­jan­ti oku­pan­tams, įvar­di­ja­ma kaip „ne­tei­si­nė“, tad ne­tu­rin­ti vie­tos de­mo­kra­ti­nė­je ša­ly­je. Pri­si­min­ki­me daž­niau, kad tai ga­lio­jan­tis Lie­tu­vos tei­sės ak­tas.

Per visą okupacinį sovietmetį aptariamoji struktūra tebuvo SSKP padalinys „na pravach oblasti“, primestas kitos valstybės, tačiau prie progos kosmetiškai pasidabinantis Lietuvos partijos kamufliažu. Tik 1989 m. pabaigoje, vadovaujant A. Brazauskui ir galimai gavus neviešą leidimą, sritinė struktūra pasiskelbė esanti atskira partija.

Tad ar ji dabar būtų skelbiama nusikalstama organizacija, ar visa ligi tol viešpatavusi SSKP? Su savo „LTSR“ padalinuku, be abejo; tačiau ne jis kaip atskiras daiktas, nes tokio nebuvo. Net popieriuose.

Tegul iniciatoriai – ne „konservatoriai“ urmu, nes ten tik pusantro partijos nario, – pirmiausiai susistato kaladėles ir teisinga tvarka, ir teisingais pavadinimais. Ne partijų nevadinkim partijomis. Svarstyti galima, bet reikia ir istorinės, ir teisinės kompetencijos, nes be jų tik nudžiugintume Kremlių.

Šis pareiškimas parašytas ir siųstas vienam portalui rugpjūčio 2 d.