Pasiruošimo žingsniai Kristaus gimimo šventės link
„At­si­ties­ki­te ir pa­kel­ki­te gal­vas, nes jū­sų iš­va­da­vi­mas ar­ti“, – krei­pia­si Evan­ge­li­ja pir­mą­ją Ad­ven­to die­ną.

Nesibaigiantis dokumentų rašymas; užduotys – kartais prasmingos, kartais, regis, visai beprasmės; erzelis kolektyve; erzinanti nuomonių įvairovė; mokytojų ir kiti streikai; nesusipratimai namuose; nesaugumo jausmas dėl išmesto kolegos; nuolat rengiami pokyčiai, reorganizacijos, reformos; pažadai, ištesėti ir neištesėti; sergantis šeimos narys; atsirandančios raukšlės, žilstantys ir/ar paliekantys galvą plaukai; ligos diagnozė; skubėjimas; nerimas; įtampa: atsitieskite ir pakelkite galvas!

Tai – adventas: Kristaus laukimas. Žiūrėjimas į susitikimo su Juo tašką ateityje. Visa tai, ką mes įpratę švęsti: jo gimimo šventę, dovanėles, gražius palinkėjimus, kūčių vakarienę yra tos minties raiška.

Paprasčiau, tai laikas prisiminti, kad mirsi. Ne išnyksi, ne nusižudysi, o tiesiog pabaigsi misiją ir susitiksi Tą, iš kurio gavai gyvenimo dovaną ir užduotį. Kaip jis žadėjo ateiti anuomet ir tikrai gimė Betliejuje, taip ir dabar jis tikrai ateis antrą kartą. Nežinia kada. Daugeliui – tiesiog mirties valandą, nes anapus gyvenimo vartų nebelieka laiko. Laukiame džiaugsmingai ir pasitempiame savo gyvenimo (ne)tvarkoje.

Todėl darome tokius ženklus: dovanas – nes viskas yra dovana. Dovana mano gyvybė, šeima, draugai, žmonės, bendruomenė, darbas, Lietuvos laisvė, gyvenamasis būstas, sveikata (tiek, kiek yra). Nieko nenusipelniau, kad gimčiau (su abiem kojomis, rankomis, klausa ir regėjimu,...) ir gyvenčiau taip gerai (nieko nestokoju). Ir net jei trūksta kojos, mašinos ar prasmės – vis tiek dar mano gyvenime yra tūkstančiai kitų mažų ir didelių dovanų, stebuklų. Pakelti galvą – tai dėkoti už šias dovanas.

Laužome kalėdaičius, linkime ramybės! Nes bręstame savo misijoje, kai būname bendrystėje su kitais, kai gebame atleisti ir atsiprašyti, paprašyti pagalbos, kitiems padėti, dėkoti žmonėms. Pakelti galvą – tai atnaujinti kiekvieną santykį, kad ateitų ramybė.

Einame į bažnyčią, darome Betliejus, atliekame išpažintį – šie šventi ženklai primena tikslą, ir prasmę, esančią anapus. Išpildymas arba atlygis laukia ištikimųjų, mylinčių: žaizdų išgydimas, sunaikinimas apgailėtų klaidų, visiška ramybė, meilė, džiaugsmas. Toks pažadas. Pakelti galvą – tai ilgėtis visų šitų gerų dalykų sau ir linkėti kiekvienam draugui ir priešui.

Advento kasdienis darbas „pakelti galvą nuo“ ir „pažvelgti į“ papildant šiuos sąrašus:

Noriu pakelti galvą:

– nuo mažų asmeninių rūpesčių;

– nuo erzelio informacijos sraute;

– nuo darbo problemų;

– nuo priekaištų sau ir kitiems;

– nuo nusivylimų;

– nuo nesėkmių;

– nuo savo planų

–...

Noriu pažvelgti:

– į Dievo man siunčiamus žmones;

– į visas gausias Dievo dovanas;

– į daugybę mažų sėkmių;

– į tuos, kuriems galiu tarnauti;

– į tuos, kuriuos myliu;

– į tuos, kurie mane myli ir/arba motyvuoja;

– į visus šių metų stebuklus;

– į Dievo pažadus....

Su Mergele Marija, Aušros Žvaigžde, linkiu labai vaisingos būties šiame šventame pasiruošime sutikti Viešpatį Kristų!

Tarkime: Ateik, Viešpatie Jėzau! Ateik į mūsų širdis, šeimas, Lietuvą, pasaulį! Ateik, jei nori per mane!

Paveikslas: W.H. Huntas. Jėzus – pasaulio šviesa (1853–1854).

„ Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ Apr 3.20.

P.S. Bet rankena duryse yra tik iš Jūsų pusės.

Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė ses Fausta Palaimaitė