Pasaulio tvarka
Kai pra­ėju­sią sa­vai­tę Bal­ti­jos ša­ly­se ir Len­ki­jo­je pra­si­dė­jo ka­ri­nės pra­ty­bos „Kar­do kir­tis“, tu­rin­čios mū­sų re­gio­nui su­teik­ti dau­giau sau­gu­mo jaus­mo, ki­toks kir­tis – įta­kin­giau­sių pa­sau­lio ša­lių vie­ny­bei – bu­vo smog­tas Ka­na­do­je, kur vy­ko G7 vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. „Kar­do kir­čio“ at­ra­ma – JAV. Kir­tis per G7 su­si­ti­ki­mą ir­gi iš ten.

Iki šiol tik Rusija grasino susprogdinti pasaulio tvarką, sukurtą po Antrojo pasaulinio karo. Prieš jos agresyvią, ekspansinę politiką regione ir yra nukreiptos tokios karinės pratybos kaip „Kardo kirtis“. Siekdamos stabdyti tokią politiką, Vakarų šalys ėmėsi sankcijų prieš Rusiją.

Bet Maskva yra nepajėgi viena pakeisti pasaulio tvarkos, net pasitelkdama branduolinio šantažo politiką. Kremlius tikisi, kad tai darys ir galingoji Kinija, todėl ieško suartėjimo su Pekinu.

Praėjusi savaitė parodė, kad netikėta pagalba Rusijai keičiant pasaulio tvarką gali ateiti iš JAV.

Vis dėlto Kinija bent jau dabar yra pasirinkusi atsargios, ekonominės ekspansijos kelią, o apie savo karinę galią primena tik tada, kai svarstomi regioniniai klausimai, pavyzdžiui, įtaka Pietų Kinijos jūroje. Keičiant pasaulio tvarką, tokia politika gali būti tik papildomas, bet ne lemiamas veiksnys.

Tad keisti pasaulio politiką Rusija nutarė viena – per Ukrainą ir Siriją.

Krymo atplėšimas smogia aneksijų atmetimo nuostatai, kuri įsivyravo, kai pasaulis suvokė, kad būtent Hitlerio ir Stalino aneksijų politika ir įžiebė baisųjį Antrąjį pasaulinį karą. Krymo aneksija ir karas Donbase yra Vladimiro Putino iššūkis Europai, JAV, G7 šalims bei jų vienybei.

Rusijos veiksmais Sirijoje ir apskritai Artimuosiuose Rytuose siekta pasinaudoti Vakarų politikos klaidomis šiame regione, suduodant smūgį JAV vadovaujamam vaidmeniui. Šiais veiksmais taip pat siekta į didžiąją politiką sugrąžinti Iraną.

Tai nebūtų rimčiau pakirtę Vakarų pozicijų, jei ne didėjantis Vakarų pasaulio vidaus silpnumas, pasireiškiantis vis radikalesniu požiūriu į Europos Sąjungos (ES), kaip federacijos, ateitį ir gana vienpusišku vertybių, kurias dabar siūloma vadinti tikrosiomis, akcentavimu.

Praėjusi savaitė parodė, kad netikėta pagalba V. Putinui keičiant pasaulio tvarką gali ateiti iš JAV, ant kurių pečių po Antrojo pasaulinio karo laikosi tarptautinių organizacijų ir aljansų, įskaitant NATO, tinklas.

Bet koks didesnis plyšys tarp JAV ir kitų įtakingiausių šalių tiek Europoje, tiek kitur gali pakenkti šiems aljansams.

Štai kodėl tiek daug nerimo kilo matant, kad nuo pat pirmųjų dienų naujasis JAV administracijos vadovas metė iššūkį įtakingiausios ES šalies – Vokietijos – kanclerei.

Praėjusią savaitę per G7 viršūnių susitikimą plyšys tarp JAV ir kitų Vakarų šalių dar padidėjo. Konflikto su JAV girnose atsidūrė ne tik Vokietija, bet ir Kanada, o Prancūzijos prezidentas, kuris skelbiasi radęs kontaktą su Donaldu Trumpu, negalėjo nieko padaryti.

Susikirtus įtakingiausių pasaulio šalių vadovų pozicijoms dėl ekonominių klausimų, JAV prezidentas iš Kvebeko išvyko atsisakęs pasirašyti baigiamąjį G7 dokumentą.

Nebyliai šią diskusiją stebėjo Japonijos vadovas. D. Trumpas išvyko į Singapūrą, kad susitiktų su Šiaurės Korėjos lyderiu, o tame susitikime turėtų būti sprendžiami Japonijai ir kitoms Rytų Azijos šalims svarbūs saugumo klausimai.

JAV partnerių Rytų Azijoje – Japonijos, Pietų Korėjos – saugumas nuo JAV pozicijos priklauso ne mažiau nei tokių NATO narių Europoje kaip Baltijos valstybės ir Lenkija. O JAV pozicija, kuri Vakarų bloke iki šiol daug lemia, vis dar yra ganėtinai svyruojanti.

Iš pradžių ji sukėlė daug nerimo Baltijos šalyse, kai D. Trumpas suabejojo NATO nauda. Paskui jis įvardijo Rusiją kaip didelę grėsmę tarptautiniam saugumui ir ėmėsi griežtų sankcijų prieš Maskvą. Tačiau prieš vykdamas į G7 viršūnių susitikimą D. Trumpas pareiškė, kad Rusiją reikia sugrąžinti į galingiausių pasaulio valstybių klubą. Tai sukėlė papildomą trintį tarp Vakarų šalių. Italija šią idėją palaikė, kitos šalys – ne.

Manoma, kad šis pareiškimas padarytas prieš D. Trumpo galimą susitikimą su V. Putinu, bet niekas Vakarų šalyse, net ir JAV, nežino, apie ką tokiame susitikime galėtų būti kalbama.

D. Trumpas „užkibo“ ir ant V. Putino numesto Irano kabliuko. JAV sprendimas dėl sankcijų tiems, kurie palaikys glaudžius santykius su Iranu, sukėlė įtakingiausių ES šalių pyktį. Paskui jų pozicija minėtu klausimu tapo artimesnė Rusijai nei JAV.

Vašingtono žingsnis pripažįstant Jeruzalę Izraelio sostine sukėlė didelį JAV ir Jungtinių Tautų konfliktą. JAV grasina, kad gali smogti ir šiam pasaulio tvarkos simboliui, gerokai sumažindamos jo finansavimą.

Šią savaitę Rusijoje prasidės pasaulio futbolo čempionatas. Nors tai tik sporto renginys, žvelgiant į jo kalendorių neretai svarstoma, kas po šio renginio gali toliau vykti regione. Per čempionatą V. Putinas bus taikos balandis. O vėliau?

„Kardo kirtis“ turėtų parodyti, kad Baltijos šalys ir Lenkija su partneriais Vakaruose yra pasirengusios bet kokiai įvykių eigai. Bet kas bus, jei pasaulio tvarkai kirs D. Trumpas? Kaip tada atrodys Vakarų galimybės sustabdyti galimą Rusijos kirtį?

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas