Paprasta banko funkcija, pridengta fintech deklaracija
Vi­sai ne­se­niai bu­vo iš­siaiš­kin­ta ir pri­im­ti spren­di­mai dėl di­džiu­lio mas­to pi­ni­gų plo­vi­mo ope­ra­ci­jų per „Dans­ke bank“ pa­da­li­nį Es­ti­jo­je. Ope­ra­ci­ja bu­vo vyk­do­ma ne vie­nus me­tus ir apim­tis di­dė­jo pa­laips­niui. Plau­na­mi pi­ni­gai bu­vo, pa­sak pra­ne­ši­mų, iš Ru­si­jos įmo­nių, su­si­ju­sių su aukš­čiau­siais ša­lies as­me­ni­mis. 

Tokios žinios yra ženklas, kad, plačiai taikant Europos Sąjungos (ES) ekonomines sankcijas, bus ieškoma būdų, kaip apeiti šiuos ES sprendimus, kaip sakoma, bus ieškoma silpnos grandies. Būtų pavojinga, jei tokia vieta taptų Lietuva, todėl visus finansinius sprendimus reikia vykdyti labai atidžiai.

Ši žinia turėjo būti įspėjimo signalu Lietuvai, bet tai nebuvo įvertinta. Lietuvos bankas nutarė suteikti bankines licencijas dviem įmonėms – „European Merchant“, „Akce“ įmonių grupės Turkijos bendrovės, registruotos Londone, elektroninių pinigų įstaigai „Ozan limited“, ir „Revolut“ grupei priklausančiai „Revolut Technologies“ mokėjimo paslaugas teikiančiai įmonei, irgi registruotai Londone.

Lietuvos banko pareigūnai aiškina, kad Lietuvą siekia paversti fintech verslo centru.

Bet toks paaiškinimas gali būti skirtas tik žmonėms, nenusimanantiems, kas yra fintech verslas – mat banko indėlių priėmimas ir paskolų išdavimas yra paprasta banko funkcija, neturinti nieko bendro su fintech.

Atsakymas gali būti paprastas: bankinė licencija suteikia teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 000 eurų visoms banko sąskaitoms, draudimą išmokant per labai trumpą laiką.

Abi įstaigos, kurioms buvo suteiktos bankinės licencijos, turi galimybę ir su jų turimomis licencijomis, išduotomis Londone, vystyti Lietuvoje fintech paslaugas, net steigti platformą, kuri tarpininkautų išduodant paskolas. Tokias paslaugas Lietuvoje jau teikia kitos įmonės.

Žodžiu, kelias inovacijoms ir konkurencijai su Lietuvos bankais bei kitomis panašiomis mokėjimų įstaigomis dėl klientų yra atviras. Veikia ir tai reglamentuojantys ES įstatymai.

Todėl į paprastą klausimą, kam gi prireikė bankinės licencijos, atsakymas gali būti irgi paprastas – bankinė licencija suteikia teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 000 eurų visoms banko sąskaitoms, draudimą išmokant per labai trumpą laiką.

Nors Lietuvos indėlių draudimo fondo vardu paskelbtame pranešime teigiama, kad šis fondas sėkmingai susitvarkė su „Snoro“ ir Ūkio bankų indėlių draudimu ir net sumokėjo valstybei palūkanas, tai nėra tiesa.

Beveik vienas milijardas eurų, valstybės paskolintų „Snoro“ banko indėlių draudimui finansuoti, remiantis Europos Sąjungos statistikos duomenimis, dar nėra visas grąžintas ir jokios palūkanos už tai nebuvo mokamos.

Kai valstybė skolina tokias dideles sumas bankų įsipareigojimams dengti, ji negali pasiskolinti investicijų programų vykdymui, ES lėšų kofinansavimui, t.y. darbo vietų kūrimui Lietuvoje.

Visų naujų įmonių verslas, arba, kaip sakoma, startuolių verslas, turi daug rizikos elementų, nėra jokių argumentų, pateisinančių Lietuvos banko sprendimą primesti Lietuvai didžiulius galimus finansinius įsipareigojimus, suteikiant banko licencijas naujoms mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms.

Nėra kaip ir argumentuoti, kodėl tokias garantijas buvo nutarta suteikti trečiųjų šalių, ne ES ar Lietuvos startuoliams. Lietuvoje nemažai jaunų žmonių, kurie pradėdami savo verslą tikriausiai norėtų gauti valstybės garantijas. Bet privatus verslas ir yra privatus todėl, kad vystomas asmenine rizika ir lėšomis.