Nori kaip geriau – išeina „valstietiškai“
Struk­tū­ri­nės re­for­mos Lie­tu­vai yra rei­ka­lin­gos ir la­bai lau­kia­mos. Tai su­pra­tę val­dan­tie­ji pa­sis­kel­bė pro­fe­sio­na­lais ir re­for­ma­to­riais. Už­si­mo­jo pla­čiai, bet vaiz­das kol kas toks – pri­skal­dy­ta dau­giau skied­rų nei mal­kų.

Akivaizdus ir labai skaudus – vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką paskatino visą Lietuvą sukrėtusi keturmečio žūtis dėl artimiausių žmonių smurto. Keisti, stiprinti visą vaiko teisių apsaugos sistemą reikėjo. Parengti įstatymai buvo priimti Seimo. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi „profesionalų“ Vyriausybė?

Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą dėl reformuojamai sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo.

Pagaliau reformai nebuvo skirta reikiamo finansavimo. Kai šios srities darbuotojai jau anksčiau skundėsi kone mažiausiais valstybės tarnyboje atlyginimais, kažkodėl buvo pasirūpinta, kad šimtais ir net tūkstančiais eurų algos didėtų prokurorams ir kitiems pareigūnams, bet ne socialiniams darbuotojams, kasdien dirbantiems padidėjusios rizikos ir atsakomybės sąlygomis.

Todėl dabar dėl neprofesionalaus „profesionalų“ Vyriausybės darbo sulankstyta Matuko reformos lazda atsisuko kitu galu. Matome supriešintą visuomenę, išsigandusius, sutrikusius tėvus ir socialinius darbuotojus. Prie Matuko kapo fotografavęsis ministras dabar negali visuomenei paaiškinti, kaip turi būti ir kaip yra įgyvendinamas naujasis vaiko teisių apsaugai skirtas įstatymas.

Visada skaudžiausia, kai dėl suaugusių žmonių, juo labiau gerus norus deklaruojančių politikų, kenčia vaikai. Suaugusieji dažnai patys sau gali atsakyti – kokią valdžią išsirinkome, tokios ir esame verti. Vaikai nedalyvauja šiuose suaugusiųjų žaidimuose. Bet būtent jų gyvenimą bando koreguoti naujieji reformatoriai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie vaikų maitinimo pertvarką, pasipylė nusivylusių tėvų ir vaikų skundai. Maistas mokyklose ir darželiuose tapo neįprastai prėskas, patiekalų pasirinkimas sumažėjo. Išėjo taip, kad moksleiviai masiškai per pietus valgo traškučius, šokoladukus ir geria limonadą iš parduotuvių ar kioskų. Mažiausieji iš darželių grįžta pusalkaniai, o ugdymo įstaigų valgyklos išmeta tonas nesuvartoto maisto.

Urėdijų reformos ėmęsi „valstiečiai“ centralizavo miškų ūkį įsteigdami Valstybinių miškų urėdiją – neva tam, kad administruojanti įmonė būtų įkurdinta viename regionų, kur taip reikia darbo vietų.

Žiūrim, ką turim: Valstybinių miškų urėdija įkurdinta Vilniuje, įvairiuose regionuose atleista 500 darbuotojų, plynieji miškų kirtimai bado akis, žmonės protestuoja prieš masinį miškų kirtimą, o malkos ir biokuras pabrango taip, kad patys „valstiečiai“ ėmė siūlyti įstatymo pataisas. Nors pakeitimai, kuriais siūloma mažinti pridėtinės vertės mokestį malkoms ir biokurui, jau seniai pateikti socialdemokratų. Reformuoto miškų ūkio vaizdas vis labiau stiprina įtarimus, kad reforma buvo inspiruota medienos pramonės interesų.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, „valstiečiai“ ėmė mėtyti pėdas. Aplinkos ministras Seimui pranešė, esą ministerija pati imsis priemonių plyniesiems kirtimams apriboti saugomuose miškuose. Akivaizdu, jog tai tėra draudimų imitacija siekiant, kad draudimai nebūtų įtvirtinti įstatymu.

Dar galima prisiminti „valstiečių“ planus reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Čia irgi ketinta „valstietiškai“ pamojuoti dalgiu. Daugeliui rajonų ligoninių iškilo grėsmė būti uždarytoms. Visa laimė, reforma buvo sustabdyta. Tačiau buvo sujaukta vaistų kompensavimo tvarka. Žiniasklaidoje pasipylė istorijos, kaip nukentėjo įprastų vaistų negavę pacientai. Tuo metu medikai taip ir nesulaukė valdžios žadėto algų padidinimo.

Valdantieji politinius bandymus jau atlieka pusę kadencijos, bet galima numanyti, kad didžiausių reformų pasekmės Lietuvos žmonėms – dar tik prieš akis. Tik kitąmet visi pajus mokesčių ir pensijų reformų ypatumus.

Kol „valstiečių“ politika yra grindžiama tik gerais norais, sumaištį tenka išgyventi su konkrečiomis pertvarkomis susijusiems žmonėms.

Socialdemokratai jau įspėjo, kad šios pertvarkos yra naudingiausios darbdaviams ir daugiausia uždirbantiesiems. Jiems tyčia ar netyčia paliktos spragos, mokesčius mažinančios dešimtimis tūkstančių. Mažai ir vidutiniškai uždirbantiesiems iš vienos kišenės perkelta į kitą: kai kurie dėl mokesčių pakeitimų į rankas gaus kiek didesnę algą, bet iš jų bus daugiau atimta, kai jie gaus mažiau kokybiškų viešųjų paslaugų. Į biudžetą žmonės sumokės mažiau pinigų, o vėliau dėl suprastėjusių, pavyzdžiui, gydymo ar švietimo, paslaugų bus priversti pirkti privačias.

Savivaldybės jau suskaičiavo, kad dėl mokesčių reformos neteks dalies pajamų, o tai reiškia dar prastesnę kelių, gatvių būklę, mažesnes iš savivaldybės biudžeto žmonių gaunamas algas. Paskelbusi, jog dėl pertvarkų milijonui žmonių bus išdalytas milijardas eurų, Vyriausybė nutylėjo faktą, kad milijardas paimamas iš tų pačių gyventojų.

Nori kaip geriau, o išeina vis „valstietiškai“. Taip vyksta kone su visomis valdančiųjų reformomis. Kol „valstiečių“ politika yra grindžiama tik gerais norais, sumaištį tenka išgyventi su konkrečiomis pertvarkomis susijusiems žmonėms.

Juozas Olekas yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas