Mokytis demokratijos
Lie­tu­vos ry­tų ­po­li­ti­kos lau­kas pa­sta­rai­siais me­tais la­bai su­siau­rė­jo – dė­me­sys ski­ria­mas ­Ru­si­jos val­džios kri­ti­kai, ad­vo­ka­tau­ti Ukrai­nai bei, ir tai dau­giau­sia pa­čios G­ru­zi­jos (Sa­kart­ve­lo) ini­cia­ty­va, tar­pu­sa­vio bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mui. Nors­ į­vai­rių prog­ra­mų ir ins­ti­tu­ci­jų už­sii­man­čių ry­tų po­li­ti­ka yra daug, bet jų ­veik­los re­zul­ta­tai ne­džiu­gi­na.

Europos Sąjungos rytų politika yra platesnio masto, Rytų partnerystės programos rėmuose apimanti daugelį įprastų tarpusavio bendradarbiavimo aspektų su 6 šalimis – Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova, Ukraina, Baltarusija. Nors ir ją reikėtų pagyvinti bei atnaujinti. Reikia tikėtis, kad šviežių vėjų galėtų įnešti Austrijos, gerai nusimanančios Rytų Europos reikaluose, pirmininkavimas šį pusmetį ES.

Parlamentiniu lygmeniu rytų kaimynystės politika vykdoma per ES ir Rytų partnerystės šalių parlamentinę asamblėją Euronest. Baltarusija nėra pakviesta tapti asamblėjos nare dėl žmogaus teisių pažeidimų, bet pastaruoju metu siekiama išspręsti problemas ir dialogas su šios šalies atstovais vyksta darbo grupėse – švietimo, žmogaus teisių ir kitose srityse.

Birželio pabaigoje vyko jau 7 šios asamblėjos sesija, pirmininkaujant Vokietijos ir Moldovos atstovams Rebeccai Harms ir Marian Lupu. Per praėjusius metus ES ir Lietuvos rytų kaimynių visuomenės mąstyme įvyko lūžis ir jau nėra svarstoma būtinybė rinktis tarp ES ir Rusijos. Požiūris į santykius su Rusija tapo pragmatiškesnis, kitaip suprantama ir dalyvavimo Europos programose nauda, tiek demokratizuojant visuomenę ir įgyvendinant įstatymo viršenybės principus, tiek modernizuojant ekonomiką. Visos šalys dabar jaučiasi esančios Europos plačiąja prasme šeimos narėmis.

Viena svarbiausių pamokų išmoktų per praėjusius metus, apie ką daug kalbėjo Ukrainos ir kitų šalių atstovai yra supratimas, kad demokratijos reikia mokytis. Pagarba žmogaus teisėms, įstatymų laikymasis neateina savaime – apie tai reikia kalbėti ir aiškinti, padėti įsisavinti demokratijos pagrindus nuo jauniausio amžiaus, įtraukiant kaip dėstomą dalyką į mokyklų mokymo programas.

Rytų kaimynėms yra aktualu ir plėtoti naują pramonės politiką, tad jos tikisi pritraukti pramonės atnaujinimui tiesioginių investicijų iš ES šalių. Apie investicijas į šias šalis galėtų pagalvoti ir Lietuvos verslas, juolab, kad kaip riziką mažinantis faktorius yra galimybė vykdyti atsiskaitymus ES bankų filialuose veikiančiuose visose Rytų partnerystės šalyse. Be abejo, šalių ekonomikos potencialas ir investicijų rizikos laipsnis nėra vienodas. Sudėtingiausia padėtis kaip atrodo yra Moldovoje, kuri pergyvena didelę finansinę ir politinę krizę ir tai verčia abejoti ar pasirinktas bendradarbiavimo su ES būdas, modeliuojant pagal ES narės kaimyninės Rumunijos veiksmus, pasiteisina.

Lietuva iš savo patirties žino, kad vieno europinio ekonomikos modelio nėra, savo ūkį reikia vystyti atsižvelgiant į jo ypatumus, tokius kaip gyventojų darbo įgūdžiai, kultūrinės tradicijos, ūkio struktūra ir panašiai, tik aišku prisilaikant bendrų ES taisyklių, leidžiančių veikti bendrai ES rinkai.

Didelė kliūtis investicijoms ir ekonomikos bendradarbiavimo stiprinimui yra valiutos rizika, daugelyje šalių nacionalinės valiutos buvo nuvertintos ir netikrumas stabdė investuotojų iš ES atėjimą. Todėl ketinama svarstyti bendrus veiksmus siekiant sumažinti valiutų kursų riziką.

Vienas galimų bendradarbiavimo objektų yra elektros, dujų, komunikacijų tinklų plėtra, kurioje stengiasi aktyviai dalyvauti Rusija ir Kinija. Tad ES Rytų partnerystės programa galėtų būti labiau suderinta su ilgalaikiais rytų kaimynių europėjimo planais.

Daug dėmesio buvo skirta ir kovai su korupcija, pinigų plovimu. Dėl to netiesiogiai nukentėjo Estija bei Latvija, kurių bankai pateko į tarptautinės teisėsaugos akiratį dėl pinigų plovimo operacijų, tokių kaip 2,1 mlrd. eurų skirtų pasipelnyti ir papirkinėti Vakarų ir JAV pareigūnus išplovimas iš Azerbaidžano per vieną iš Estijos bankų. Tad atidarinėti plačiai durys rytų kaimynų investicijoms reikia atsargiai, įvertinat, kad jiems dar reikės 2–3 metų pereiti prie tarptautinių apskaitos ir bankinių standartų ir griežtesnės finansų rinkos priežiūros sistemos.

Nors ir šiuo atveju padėtis nėra tolygi, kai kurios šalys, kaip Armėnija jau yra privatizavusi bankus, turi indėlių draudimą, vykdo bankų priežiūrą.

Gruzija įgyvendina modernius bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus atitinkančią reformą bankų sektoriuje. Azerbaidžanas ruošiasi rimtai finansų rinkų priežiūros reformai, o Baltarusija vykdo savo bankų restruktūrizavimo programą. Daugelis problemų ir iššūkių turėtų būti gerai žinomos Lietuvos investuotojams, nes panašų laikotarpį Lietuvos ekonomika pergyveno prieš įsijungdama į ES.

Kadangi šalis kaimynes vienijo bendrų problemų sprendimų ir galimos ES paramos panaudojimo efektyvių būdų paieška, tad gaila, kad Euronest parlamentinės asamblėjos veikloje nedalyvauja Vidurinės Azijos šalys – Uzbekija, Turkmėnija, Kirgizija. Šios šalys galėtų daug pasimokyti iš kitų ES rytų kaimynių žinant, kad visos susiduria su to pačio administracinio valdymo palikimo pertvarkos iššūkiais. Nors geografijos požiūriu valstybės yra priskiriamos Azijos regionui, bet tiesa pasakius, artimiausios joms demokratinės bei pažangios ekonomikos šalys sukaupusios didelę pertvarkų patirtį ir yra ES valstybės.

Bendradarbiavimas su ES valstybėmis galėtų joms padėti greičiau modernizuoti ūkį, pagerinti politinius ir socialinius gyvenimo standartus, sulaukti tikslinės ES paramos. Nereikėtų pamiršti ir gerai pažįstamo Lietuvai, sparčiai besivystančio Kazachstano.

Lietuvos valdžios atstovų šios parlamentinės asamblėjos renginiuose buvo mažai, tik Europos parlamento nariai. Kažkada skambiai prabilusi apie Rytų partnerystės politika, Lietuvos valdžia dabar net nerado reikalo atsiųsti savo atstovų sužinoti apie aktualius ES ir rytų kaimynių bendradarbiavimo iššūkius ir perspektyvas. O ir Europos parlamento narių rinktų Lietuvoje veikla nuvylė – nesugebėta net susitarti, kad Euronest parlamentinėje asamblėjoje sveikinimo kalbą pasakytų Europos parlamento pirmininkas Antonio Tajani.