Moki žodį – žinai kelią

Neseniai paskelbta, kad prezidentūra siūlo steigti kibernetinio saugumo greitojo reagavimo pajėgas bendroje Europos Sąjungos (ES) gynybos sistemoje. Lietuva, atrodytų, ir būtų šios programos kuratorė. Iniciatyva gal ir gera, bet pavėluota, nes greitojo reagavimo sistema ES jau veikia – šią funkciją atlieka įsteigtos greitojo reagavimo kibernetinio saugumo komandos (CSIRT). Dabar daugiau dėmesio siūloma skirti bendram grėsmių vertinimui.

Kaip ir apie kibernetinį saugumą, Lietuvoje apie naujus darbo rinkos poreikius kalbama, bet vėlgi konkretesnių sprendimų nėra.

Lietuvoje yra keli tokie padaliniai telekomunikacijų, finansų sektoriuje, vienas jų yra karinės paskirties. Tokių padalinių steigimas numatytas ES Informacijos ir tinklų saugos direktyvoje, ji turėtų įsigalioti 2018 metų gegužę. Neseniai buvo paskelbtas ir tokių centrų ES žemėlapis. Tai nėra jokia paslaptis, nes bandymai įsilaužti į interneto tinklus yra didesnių verslo įmonių bei valstybės institucijų kasdienybė. Daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinio ugdymo mokyklų dalyvauja jau antrus metus rengiamoje ES informacijos ir tinklų kibernetinės saugos viktorinoje – vien šiemet dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. moksleivių. Kodėl apie tai nežino prezidentūros darbuotojai, sunku suprasti. Bet stebėtis neverta, nes ES kibernetinio saugumo, kaip ji vadinama sutrumpintai, direktyvos nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę.

Pasigirti norima, bet namų darbai dar nepadaryti. Kita vertus, jau kuris laikas pastebimas atotrūkis tarp šalies visuomenės rūpesčių ir aukščiausios valdžios veiksmų tapo liūdna kasdienybe. Apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai besidžiaugiančių gyvenimu savo šalyje (73 proc.) ES gyventojų. Ir net 46 proc. žmonių nesutinka su nuomone, jog kiekvienas pilietis turi lygias galimybes sulaukti sėkmės Lietuvoje. Jei su žmonėmis bendraujama, tai būna daugiau valdžios asmenukių darymas.

Sakykime, ES skiria lėšų visuomenės informavimui apie kibernetinio saugumo programas ir Vyriausybės tarnautojai dalyvauja tokiuose organizaciniuose susitikimuose ES, bet grįžę namo jie kažkodėl savo žinių neperduoda ir nesistengia padidinti verslo bei piliečių supratimo apie kibernetinio pobūdžio grėsmes.

Kita svarbi sritis, glaudžiai susijusi su kibernetinio saugumo iššūkiais, yra naujo pobūdžio darbų atsiradimas. ES kaip tik dabar rengia naują skaitmeninių įgūdžių programą. Atrodytų, kaip ir apie kibernetinį saugumą, Lietuvoje apie naujus darbo rinkos poreikius kalbama, bet vėlgi konkretesnių sprendimų nėra.

Vis daugiau paslaugų ir darbų perkeliama į virtualią erdvę, auga poreikis apsisaugoti nuo naujo pobūdžio įsibrovėlių, bet Lietuvos aukštosios ir technikos mokyklos kol kas suteikia nedaug tokių žinių.

Greitai prisitaikyti prie pokyčių neleidžia netinkama aukštojo mokslo akreditavimo sistema. Lietuvoje vis dar akredituojamos atskiros mokymo programos, nors pastaruoju metu siūloma akredituoti universitetus, paliekant jiems teisę nustatyti mokymo programų turinį. Tokiu atveju labai padidėtų universitetų dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos reikalavimai, nes tai lemtų universiteto akreditavimo galimybes. Tačiau kartu atsirastų ir galimybė tikslinti programas, atsižvelgiant į sparčius darbo rinkos pokyčius bei atsirandančius naujus reikalavimus.

ES artimiausiu metu ketina patvirtinti naujų skaitmeninių įgūdžių dienotvarkę, nes net 45 proc. ES darbuotojų mano, kad jų gebėjimai nėra pakankamai panaudojami. Apie Vyriausybės darbus šioje srityje visuomenė nežino.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė