Mano nedidelė svajonė apie gerą e. valdžią
„Kas iš jū­sų mo­ka­te dirb­ti teks­to re­da­ga­vi­mo prog­ra­mo­mis?“ – „Kuo?“ – daž­nai pa­klau­sia ma­no stu­den­tai. „Wor­du“, – at­sa­kau jiems įpras­ta kal­ba. „Aaa! – vien­bal­siai at­sa­ko stu­den­tai. – Aiš­ku, mo­ka­me!“

Įsibėgėjus semestrui tas mokėjimas dažnai apsiriboja vien teksto surinkimu, o maketavimo vingrybių studentai išmoksta vėliau. Ko gero, didysis baigiamųjų darbų universitetuose privalumas yra ne tai, kad studentai įsigilina į siaurą temą ir tampa tos temos žinovais, o tai, kad išmoksta geriau dirbti „Microsoft Word“ programa.

Greitai ir gerai minėta programa dirbantis valstybės tarnautojas, pareigūnas ar karininkas moderniai valstybei gėdos nebedaro. Tačiau valstybės tarnyboje esu matęs ir tokių specialistų, kurie smiliumi ilgai ieškodami kiekvienos raidės suvedinėja tekstą – tuomet įspūdis ne koks. Greitas darbas „wordu“ ir gražiai sumaketuotas bei taisyklinga kalba surašytas tekstas sukuria tam tikrą profesionalumo aurą. Norint tapti Lietuvos valstybės tarnautoju gebėjimas dirbti naudojantis „Microsoft Word“ programa jau seniai yra būtina sąlyga. Žinoma, dar esama tarnautojų, kurių gebėjimai dirbti teksto redagavimo programomis yra itin riboti. Bet jei to visai nemokate, valstybės tarnyba – ne jums, čia juk ne koks nors „uzbekistanas“.

Tačiau šis komentaras – ne apie redagavimą, o apie skaičiuokles. Juk e. valdžia, mano nuomone, – tai darbas „Microsoft Excel“ programa. Vis dėlto, paklausęs studentų grupės pirmiausia apie teksto redagavimo, o vėliau – apie skaičiuoklių programas, paprastai išgirstu visiškai skirtingus atsakymus. Į klausimą apie skaičiuokles („excelį“) maždaug pusė grupės drąsiausiai pareiškia, kad nemoka dirbti šia programa. Gali būti, jog prisipažinti, kad nemoka dirbti „wordo“ programa, daugeliui net gėda, o kalbant apie „excelį“ tokių skrupulų nelieka.

Per baigiamųjų darbų gynimą dažniausiai įsitikinu, kad vidutinis socialinių mokslų studentas tikrai mieliau „draugauja“ su „wordu“ nei su „exceliu“. Žinoma, čia turiu pripažinti, kad dalį kaltės turėtų prisiimti ir dėstytojai – tik retas jų moko dirbti „Microsoft Excel“ programa, dar mažiau jų paaiškina, kad ja galima padaryti viską tą patį, ką ir „Microsoft Word“, tik greičiau ir geriau.

Man begėdiškai palyginus teksto redagavimo programą su skaičiuokle ir vienareikšmiškai apibendrinus, kad skaičiuoklė visais aspektais pažangesnė, studentai drąsiai atrėžia: argi galima lyginti du tokius skirtingus dalykus. Be to, kaip parašyti ir juo labiau perskaityti rašto darbą, pateiktą naudojantis „exceliu“? Mano atsakymas, žinoma, nebūna tiesmukas. Negalima nesutikti, kad pirmąkart pamačius minėtos skaičiuoklės lentelę (ir neturint jokios konteksto informacijos) dažnai gali atrodyti, jog duomenys – beverčiai. Tačiau jei skaičiuoklė papildoma dokumentu, kuriuo paaiškinama, kaip rinkti duomenis, galima patirti magiškų įspūdžių. Drąsiai ginsiu teiginį, kad tuos įspūdžius galima lyginti su geriausios literatūros atveriamu potyrių ir vaizduotės pasauliu.

Paslaptis, kurią užslėpę laiko guglai, feisbukai ir kiti technologijų revoliucijos pranašai, yra... skaičiuoklė. Visi kiti naujųjų technologijų produktai tėra įrankiai, jie supaprastina naudojimąsi skaičiuoklėmis. Tol, kol Lietuvos gyventojai ir valdžios atstovai neperpras, kaip valdžios darbui gali būti naudojamos minėtos skaičiuoklės, tol e. valdžia bus neveiksni – institucijos viešuosiuose pirkimuose bus maustomos kaip penkiamečiai vaikai, ir visiems atrodys, kad viskas yra gerai.

Dabar lietuviams menkai sekasi įvaldyti „excelį“, ir tai – didelis iššūkis. Bet jis tuo pat metu ir mažas, nes nereikia mokyti programuoti visų lietuvių, kad jie išmoktų reikalauti gerų valdžios paslaugų. Mano nedidelė modernios Lietuvos svajonė yra tai, kad mokytojo profesijai tapus prestižinei mano sūnaus lietuvių literatūros mokytojas paprašytų, kad sūnus, skaitydamas, pavyzdžiui, Donelaitį, teksto analizę atliktų naudodamasis skaičiuoklės programa. To pasiekus galbūt jau per kelerius metus ims ne taip trūkti programuotojų, gal ir mūsų mokinių pasiekimai pamažu prilygs Suomijos vaikų žinioms, o dar vėliau, prieš pat man išeinant užtarnauto poilsio, galbūt ir pensijas padidins.

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas