Lietuvos sėkmės istorija (ir kaip ją išsaugoti)
Bū­na mū­sų gy­ve­ni­me ir ge­rų nau­jie­nų. Prie to­kios pri­skir­čiau ži­nią, kad Lie­tu­vos, kaip vals­ty­bės, pre­kės ženk­las per pa­sta­ruo­sius me­tus smar­kiai pa­bran­go, o mū­sų ša­lis ati­tin­ka­ma­me rei­tin­ge šok­te­lė­jo še­šiais punk­tais į vir­šų. Skam­ba kaip sėk­mės is­to­ri­ja, ar ne? Ta­čiau šia­me kon­teks­te ne­įma­no­ma iš­veng­ti ir ki­to klau­si­mo – kaip šią sėk­mės is­to­ri­ją iš­sau­go­ti ir pa­si­nau­do­ti jos su­tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis?

Pirmiausiai pateiksiu šiek tiek faktų. Dabartiniais vertinimais, Lietuvos prekės ženklo vertė išaugo net 25 proc. ir šiandien siekia 60 mlrd. JAV dolerių. Atitinkamame valstybių prekės ženklų šimtuke Lietuva pakilo į 67 vietą. Kaip nedidelei valstybei, atkūrusiai savo nepriklausomybę tik kiek daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus, sakyčiau, visai neblogai. Juo labiau, kad Lietuvai šiame reitinge pavyko aplenkti Latviją ir Estiją (ir pasiekti savotišką revanšą amžiname konkuravime tarp trijų Baltijos sesių).

Vertinant šalies prekės ženklą ir formuojant atitinkamą reitingą atsižvelgiamą ir į įtakingų asmenų ir politikų vizitus. Šiuo atveju Lietuvai labai padėjo popiežiaus apsilankymas šių metų rugsėjį.

Kur slypi mūsų šalies sėkmės priežastys? Kaip galima suprasti iš informacinių pranešimų, spartu Lietuvos, kaip šalies, prekės ženklo šuolį lėmė net keli aspektai. Įvardijama sėkminga ir aktyvi agentūros „Investuok Lietuvoje“ veikla. Ypač išskiriamas siekis kurti Lietuvos kaip technologijų traukos centro įvaizdį.

Vertinant šalies prekės ženklą ir formuojant atitinkamą reitingą atsižvelgiamą ir į įtakingų asmenų ir politikų vizitus. Šiuo atveju Lietuvai labai padėjo popiežiaus apsilankymas šių metų rugsėjį.

Prie sėkmės istorijos prisidėjo ir provokuojanti reklama „Vilnius – Europos G taškas“, kuria agentūra „Go Vilnius“ siekė padidinti šalies sostinės žinomumą. Galima priminti, kad šį reklama sulaukė prieštaringų vertinimų, net kėlė tam tikrą pasipiktinimą, tačiau tenka pripažinti, jog savo tikslą jį pasiekė. Didesnio dėmesio sulaukė ne tik Vilnius, bet ir Lietuva.

Verta paminėti, jog pokalbiuose apie šalies įvaizdį ar net apie valstybės prekės ženklą – nėra nieko neįprasto. Tai šiuolaikinio pasaulio realijos. Šalys konkuruoja tarpusavyje, jas savotiškai veikia ir rinkos principai, perkelti į globalią erdvę. Valstybė su geru įvaizdžiu ir gera reputacija stiprina savo pozicijas, o jos sėkmingas prekės ženklas pritraukia investicijas. Kitaip sakant, informacija apie Lietuvos pozicijų stiprėjimą minėtame reitinge iš tikrųjų yra gera žinia. Juo labiau, kad egzistuoja nemažai neigiamų veiksnių, kurie nuolat veikia mūsų šalies įvaizdį – pavyzdžiui, priešiška propaganda, kuri siekia pateikti iškreiptą Lietuvos vaizdinį, kaltina mūsų šalį nebūtais dalykais bei nori, kad pasaulyje ji būtų matoma kaip silpna, atsiliekanti, nedemokratinė ir pan.

Tačiau išorės propagandos išpuoliai – tik pusė bėdos ir ne pati pavojingiausia grėsmė, kuri kyla Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Kartais atrodo, kad pačiais aršiausiais savo priešais sugebame būti mes patys. Nereikėtų pamiršti ir apie tai, jog pasiekta sėkmės istorija reikalauja nuolatinio darbo, kad ši pozicija būtų išlaikyta ir gerinama ateityje.

Bręsta konfliktas tarp Migracijos departamento ir keliais užsieniečiais, kurie patikėjo mūsų šalies pažadais ir vilionėmis bei įsteigė čia vadinamuosius startuolius.

Kas gi kelia nerimą? Gana ironiška, bet tuo pat metu, kai tarptautinė agentūra aukštai vertina Lietuvos kaip technologijų traukos centro įvaizdį, pas mus, panašu, žodžiai kertasi su darbais. Bręsta konfliktas tarp Migracijos departamento ir keliais užsieniečiais, kurie patikėjo mūsų šalies pažadais ir vilionėmis bei įsteigė čia vadinamuosius startuolius. Konflikto esmės – Migracijos departamentas priėmė sprendimą nepratęsti vienos tokios įmonės vadovui vadinamosios startuolio vizos (kitų startuolių vadovai ir savininkai užsieniečiai nerimauja, jog jų galia laukti toks pat likimas). Departamentas teigia, kad šis asmuo pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis. Tuo tarpu verslininkai akcentuoja, jog Migracijos departamento pareigūnai tiesiog nesupranta startuolių ekosistemos, šios modernios verslo sferos darbo principų ir pan. Pavyzdžiui, to fakto, jog šiuolaikinės įmonės vadovas nesėdi ištisas dienas biure, daug keliauja, plėtoja tarptautinius kontaktus, mezga ryšius ir t.t. Nerimaujantys verslininkai grasina perkelti savo įmones į Estiją, kuri labai nuosekliai plėtoja inovatyvaus verslo pritraukimo į savo jurisdikciją strategiją.

Yra ir kitų šios temos aspektu. Didžiuodamiesi, kad aplenkėme valstybių, kaip prekės ženklų, reitinge Latviją ir Estija, neturėtume pamiršti, jog nuo šių šalių vis dar atsiliekame pagal atlyginimo dydį. Nors darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, tačiau jis dar nepasiekė ne tik kad Estijos, bet ir Latvijos lygio.

Žiūrint į visus šiuos aspektus, galima teigti, jog Lietuvos sėkmės istorija yra gana trapi. Reikia nemažai darbo ir pastangų, kad ji būtų išlaikyta ir toliau puoselėjama, ar net tam, kad dabartinio pasiekimo vaisiai prinoktų. Šiam tikslui pirmiausiai reikia nuoseklumo vykdant užsibrėžtus strateginius tikslus, o tai neįmanoma be atitinkamos kompetencijos (ką ir rodo istorija su noru pritraukti perspektyvius startuolius, bet taikyti jiems reikalavimus kaip kokiam vietinės reikšmės smulkiajam verslui). Tad esame ties tam tikra riba – turime savo sėkmės istoriją, tačiau dabar reikėtų pasistengti nenužudyti jos. Juo labiau, kad rizikuojame padaryti tai savo rankomis.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius