Liaudžiai skirtas pranešimas
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pers­kai­tė me­ti­nį pra­ne­ši­mą Fe­de­ra­li­niam Su­si­rin­ki­mui. Pa­gal tai­syk­les šis pra­ne­ši­mas tu­rė­jo bū­ti pers­kai­ty­tas pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je, bet da­ta bu­vo nu­ke­lia­ma. Vie­nas pa­aiš­ki­ni­mų, ko­dėl tai bu­vo da­ro­ma, tas, kad esą lauk­ta, jog kiek pa­kils V. Pu­ti­no rei­tin­gai. Jie la­bai nu­kri­to per­nai ru­de­nį, kai pre­zi­den­tas vie­šai pa­si­sa­kė už pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mą.

Vieša paslaptis, jog Kremliaus strategai nuolat užsako sociologinius tyrimus, kad žinotų visuomenės nuotaikas. Jos tampa vis niūresnės – paprasti rusai pasijuto apgauti, nes V. Putinas prieš kokius 10 metų viešai žadėjo, kad kol jis bus prezidentas, pensinis amžius nebus ilginamas.

Ekonomistai fiksuoja kitą nelinksmą tendenciją – nuo Krymo užgrobimo rusų realiosios pajamos nuolat mažėja. Nepaisydama šio reiškinio, valdžia nuo šių metų pakėlė pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 18 iki 20 procentų. Tokie valdžios veiksmai ekonomikos analitikus stebina, nes Rusijos biudžetas šiuo metu yra proficitinis, t. y. surenkama daugiau, nei išleidžiama. Paaiškinimas vienas – valdžia kaupia pinigus ateičiai, sunkesniems laikams, nes rengiasi ilgai konfrontacijai su likusiu pasauliu.

Greičiausiai dėl visuomenės nuotaikų pastarasis prezidento metinis pranešimas buvo skirtas liaudžiai. Jame dalyti pažadai didinti, gerinti, saugoti. Tačiau ekonomistai greitai atkreipė dėmesį, kad šiems pažadams įgyvendinti bus skiriama labai mažai pinigų. Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas televizijos kanalo „Dožd“ laidoje tvirtino, kad V. Putino pažadams tesėti per metus bus skiriama tik dešimtadalis tų pinigų, kuriuos valdžia sukaups pailginusi pensinį amžių ir padidinusi PVM.

Kremliaus strategai nuolat užsako sociologinius tyrimus, kad žinotų visuomenės nuotaikas. Jos tampa vis niūresnės.

Ne vienam komentatoriui pranešimas kėlė klausimą, kiek stipri yra valdžios vertikalė, kurią tiek metų kūrė pats V. Putinas, ir kiek galių šioje vertikalėje turi pats prezidentas, iš parlamento ir vyriausybės padaręs simuliakrus. Pavyzdžiui, šiuo metu Rusijoje stiprėja žmonių priešinimasis sąvartynų plėtrai, nes tai kelia tiesioginį pavojų sveikatai. Žmonės buriasi į judėjimus, bando spausti vietos valdžią.

Todėl šiukšlių poligonai (taip Rusijoje vadinami sąvartynai) buvo paminėti ir prezidento pranešime, tačiau čia aiškiai buvo juntamas V. Putino bejėgiškumas – jis kreipėsi į valdininkus, kad jie asmeniškai neleistų pilti šiukšlių. Specialistų žodžiais, tokie kreipimaisi nieko nereiškia, kai nėra konkrečios atliekų perdirbimo strategijos.

Tačiau labiausiai prezidento bejėgiškumas jaučiamas, kai jis kalba apie paramą verslui. Jau daug metų oficialiose kalbose Rusijos valdovas kreipiasi į jėgos struktūrų valdininkus, ragindamas juos netrukdyti verslininkams – nekelti jiems nereikalingų bylų, nelaikyti tardymo izoliatoriuose, kai galima apsieiti namų areštu.

Pastarajame pranešime V. Putinas vėl daug kalbėjo apie jėgos struktūrų santykius su verslu, o vos ne tą pačią dieną buvo areštuotas investicinės bendrovės „Barring Vostok“ savininkas, JAV pilietis Michaelas Carvey, dirbantis Rusijoje nuo 1994 metų ir per tą laiką pritraukęs į šią šalį apie 5 mlrd. dolerių investicijų. Verslo bendruomenė ištikta šoko, nes M. Carvey niekada nelindo į politiką, stengėsi palaikyti kuo geresnius santykius su valdžia.

Verslininkų areštai – jokia naujiena šiuolaikinėje Rusijoje, tačiau dabar bene pirmą kartą areštuotas užsienio investuotojas. Didesnė naujovė – aukštų valdininkų areštai ir teismai. Po Krymo užgrobimo nuteistas vienas ministras, areštuoti ir teisiami keli gubernatoriai. Spaudoje pasirodė žinutė, kad 2015 metais areštuotas Komijos regiono gubernatorius Viačeslavas Gaizeris jau teisiamas ir jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Kyla natūralus klausimas – kiek efektyviai gali dirbti valdininkai, jei jie neapsaugoti nuo arešto ir teismo? Buvo laikas, kai lojalumas režimui garantavo neliečiamumą. Dabar neliečiamumas išgaravo, niekas nėra apsaugotas. Tačiau ar baimėje gyvenantis valdininkas bus toks pat lojalus?

Analitikai sutaria, kad V. Putinas galutinai pasirinko remtis ne ekonomiką tvarkančiais valdininkais, bet saugumiečiais ir kitų jėgos struktūrų darbuotojais. Atrodo, kad pirmą kartą Rusijos istorijoje „silovikai“ savo rankose sutelkė visą valdžią. Sovietų Sąjungoje nuo Nikitos Chruščiovo laikų „silovikus“ prižiūrėjo ir kontroliavo partinis aparatas, nes Stalino epochos represijos buvo dar ryškiai atsimenamos.

Tačiau Stalino saugumiečiai neturėjo privačios nuosavybės, o dabartinės Rusijos saugumiečiai jau yra pajutę turtų skonį. Ką gelbės verslą turintis „silovikas“, kai prasidės režimo griūtis – režimą ar savo turtus? Atsakymas vienareikšmis, juolab kad jau prasidėjo ir jėgos struktūrų darbuotojų areštai bei teismai. Kartą įjungta represijų mašina vis didina apsukas.

Pranešimo dalyje, skirtoje užsienio politikai, V. Putinas vėl gyrėsi stebuklingais ginklais, kuriais apginkluojama Rusijos kariuomenė, ir pirmą kartą savo karjeroje pagrasino numesti atominę bombą ant Vašingtono. Greičiausiai tai blefas, nulemtas noro būti lygiaverčiu Amerikai partneriu – tokiu, kokia buvo Sovietų Sąjunga.

Kaip sakė vienas amerikiečių karo analitikas, V. Putinas prašyte prašosi ginklavimosi varžybų ir jis jas gaus, nes Amerikos karinis pramoninis kompleksas tuo tik džiaugsis. Tik neaišku, ar ilgai trauks Rusijos ekonomika, kurią Kremlius daro vis labiau valstybinę. Sunku net patikėti, kaip režimo elitas tempia šalį į sovietinius laikus. Gal jis tikrai mano, kad Sovietų Sąjunga žlugo ne pati?

Pabaigoje – įdomi detalė. Prezidento pranešimas buvo transliuojamas ne tik per televizijas, bet ir internetu, žiūrovai galėjo rašyti savo komentarus. Buvo sulaukta dešimčių tūkstančių komentarų, ir visi (!) jie buvo kritiški.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas